Kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo dezinformacijos socialiniuose tinkluose: praktinis Klaipėdos gyventojų vadovas

Kodėl dezinformacija tapo mūsų kasdienybe

Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, socialiniai tinklai jau seniai tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu daugeliui žmonių. Rytinė kava su Facebook naujienų srautu ar vakarinis Instagram peržiūrėjimas prieš miegą – tai įprastos rutinos, kurios formuoja mūsų pasaulėžiūrą. Tačiau kartu su patogumu ateina ir rimta problema: dezinformacija plinta greičiau nei bet kada anksčiau.

Uostamiesčio gyventojai, kaip ir kiti lietuviai, vis dažniau susiduria su klaidinančia informacija apie viską – nuo vietinės politikos iki sveikatos temų. Tai nėra abstrakti problema, kuri liečia tik kažkur kitur gyvenančius žmones. Prisiminkime situacijas, kai socialiniuose tinkluose plito gandai apie tariamus įvykius Klaipėdos senamiestyje, kurie iš tikrųjų niekada neįvyko, arba klaidinanti informacija apie vietos įmones ir institucijas.

Dezinformacija nėra tas pats kas klaida ar netikslumas. Tai tyčinis mėginimas suklaidinti, manipuliuoti ar sukelti paniką. Ir ji veikia – jei neveiktų, niekas neinvestuotų tiek daug pastangų ją kuriant ir platinant. Problema ta, kad mūsų smegenys evoliucijos būdu nėra prisitaikiusios prie tokio informacijos srauto, kokį gauname kiekvieną dieną. Todėl net protingi, išsilavinę žmonės gali tapti dezinformacijos aukomis.

Kaip atpažinti dezinformaciją: konkretūs požymiai

Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – išmokti atpažinti, kada jums bandoma parduoti melą. Yra keletas aiškių požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

Emocinis krūvis – tai pats svarbiausias signalas. Jei straipsnis ar įrašas skirtas sukelti stiprią emocinę reakciją (pyktį, baimę, pasibjaurėjimą), sustokite ir pagalvokite. Dezinformacijos kūrėjai puikiai žino, kad emociškai sujaudinti žmonės nespėja kritiškai mąstyti. Pavyzdžiui, jei matote įrašą su antrašte „ŠOKAS! To nesitikėjo NIEKAS!” – tai beveik garantuotai yra bandymas manipuliuoti jumis.

Šaltinio patikimumas – ar žinote, kas publikuoja šią informaciją? Jei tai puslapio pavadinimas, kurio niekada negirdėjote, arba profilis su keista istorija, būkite atsargūs. Klaipėdoje veikia patikimi žiniasklaidos šaltiniai, kurie turi redakcijas, atsakomybę už skelbiamą turinį ir aiškius kontaktus. Palyginkite tai su anoniminiu puslapiu, kuris staiga pasirodė prieš kelias savaites.

Datos ir kontekstas – seni įvykiai dažnai pateikiami kaip naujienos. Nuotrauka iš 2015 metų gali būti pateikta kaip vakarykštis įvykis. Tai ypač aktualu su vaizdine medžiaga – viena nuotrauka gali būti naudojama dešimčiai skirtingų istorijų iliustruoti.

Kalbos stilius – profesionalūs žurnalistai rašo neutraliai, net kai aprašo skandalingus įvykius. Jei tekstas pilnas šauksnių, didžiųjų raidžių ir emocingų epitetų, greičiausiai tai ne žurnalistika, o propaganda ar dezinformacija.

Socialinių tinklų algoritmai: kodėl matote tai, ką matote

Daugelis Klaipėdos gyventojų nežino, kad jų naujienų srautas nėra neutralus informacijos veidrodis. Tai kruopščiai sukonstruota realybė, kurią formuoja sudėtingi algoritmai. Facebook, Instagram, TikTok ir kiti tinklai veikia pagal vieną principą – rodyti jums tai, kas labiausiai patrauks dėmesį ir laikys jus platformoje kuo ilgiau.

Problema ta, kad šie algoritmai neatskiria tiesos nuo melo. Jiems svarbu tik įsitraukimas – ar žmonės komentuoja, dalijasi, reaguoja. O dezinformacija dažnai sukelia būtent tokią reakciją. Skandalingas melas apie vietinį politiką gali surinkti dešimt kartų daugiau reakcijų nei nuobodi, bet tiksli informacija apie savivaldybės biudžetą.

Be to, algoritmai kuria tai, kas vadinama „informaciniais burbulais”. Jei kartą sureagavote į tam tikro tipo turinį, jums bus rodoma vis daugiau panašaus turinio. Taip žmonės galiausiai patenka į uždarą ratą, kur jų įsitikinimai nuolat stiprinami, o alternatyvios nuomonės ar faktai tiesiog nepasiekia jų ekranų.

Klaipėdos kontekste tai gali reikšti, kad du kaimynai, gyvenantys tame pačiame name, gali gyventi visiškai skirtingose informacinėse realybėse. Vienas mato vieną versiją miesto įvykių, kitas – visiškai kitą. Ir abu gali būti įsitikinę, kad mato „tikrąją tiesą”.

Praktiniai įrankiai ir metodai faktų tikrinimui

Gerai, supratote, kad reikia būti atsargiems. Bet kaip konkrečiai patikrinti, ar informacija teisinga? Yra keletas paprastų, bet efektyvių metodų.

Atvirkštinė paveikslėlių paieška – tai vienas galingiausių įrankių. Jei matote įspūdingą ar šokiruojančią nuotrauką, dešiniuoju pelės klavišu spustelėkite ant jos ir pasirinkite „Ieškoti vaizdo Google” (arba panaudokite TinEye.com). Taip sužinosite, ar ši nuotrauka naudota kitur, kada ji pirmą kartą pasirodė internete ir kokiame kontekste.

Patikrinkite keliuose šaltiniuose – jei kažkas iš tikrųjų įvyko, apie tai praneš ne vienas šaltinis. Jei matote sensacingą naujieną tik viename puslapyje, o visi kiti rimti žiniasklaidos portalai apie tai tyli – tai rimtas pagrindas abejoti. Klaipėdoje veikia keli patikimi naujienų portalai, kurie konkuruoja tarpusavyje, todėl jei kas nors svarbaus įvyktų, visi jie apie tai pranešinėtų.

Faktų tikrinimo svetainės – Lietuvoje veikia „Delfi.lt” faktų tikrinimo skyrius, „15min.lt” rubrika „Demaskuok”, taip pat tarptautinės platformos kaip „Snopes.com” ar „FactCheck.org”. Prieš dalindamiesi kažkuo skandalingu, pabandykite paieškoti, ar kas nors jau yra patikrinęs šią informaciją.

Patikrinkite datą ir originalų šaltinį – jei straipsnyje rašoma „mokslininkai nustatė” ar „tyrimai rodo”, ieškokite nuorodų į tuos tyrimus. Dažnai paaiškėja, kad arba tyrimų visai nėra, arba jie interpretuojami visiškai klaidingai. Tas pats su statistika – skaičiai gali būti tikri, bet pateikti be konteksto taip, kad sukuria klaidingą įspūdį.

Psichologinės paspąstos ir kaip jų išvengti

Net žinodami apie dezinformaciją, mes visi turime psichologinių silpnybių, kuriomis manipuliatoriai naudojasi. Supratimas, kaip veikia mūsų protas, padeda geriau apsiginti.

Patvirtinimo šališkumas – mes natūraliai linkę tikėti informacija, kuri patvirtina mūsų esamą pasaulėžiūrą. Jei jau nepatinka tam tikras politikas, lengvai patikėsite neigiama informacija apie jį, net jei ji nepagrįsta. Būkite ypač atsargūs su informacija, kuri „pernelyg puikiai” atitinka jūsų įsitikinimus.

Socialinis įrodymas – jei matome, kad daug žmonių dalijasi kažkokia informacija, automatiškai linkstame manyti, kad ji teisinga. „Jei tiek daug žmonių tuo tiki, turbūt kažkas čia yra”, – galvojame. Tačiau socialiniuose tinkluose populiarumas nereiškia tiesos. Kartais būtent melas plinta greičiau nei tiesa.

Skubos jausmas – „Dalinkitės, kol neištrynė!”, „Ši informacija netrukus bus cenzūruojama!” – tokie raginiai skirti išjungti jūsų kritinį mąstymą. Jei kas nors verčia jus skubėti, tai beveik visada yra manipuliacija.

Klaipėdos gyventojams svarbu suprasti, kad niekas nėra apsaugotas nuo šių psichologinių mechanizmų. Net labai protingi ir išsilavinę žmonės gali tapti aukomis, nes tai susiję ne su intelektu, o su tuo, kaip veikia žmogaus smegenys. Pripažinimas, kad esame pažeidžiami, yra pirmasis žingsnis link geresnės apsaugos.

Vietinė dezinformacija: Klaipėdos specifika

Nors globalios dezinformacijos kampanijos yra didelė problema, vietinio lygio dezinformacija gali turėti tiesioginį poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui. Klaipėdoje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, dezinformacija dažnai sukasi apie kelis pagrindinius klausimus.

Vietinė politika ir savivalda – prieš rinkimus socialiniuose tinkluose pasirodydavo įvairių gandų apie kandidatus, dažnai visiškai nepagrįstų. Tai gali būti suklastoti dokumentai, ištrauktos iš konteksto citatos ar tiesiog išgalvotos istorijos. Problema ta, kad net jei vėliau tokia informacija paneigama, pirmasis įspūdis jau susiformavęs.

Vietos verslas ir įmonės – konkurencija kartais paskatina neetiškas praktikas. Gali pasirodyti netikrų atsiliepimų, klaidinančios informacijos apie įmones ar jų produktus. Klaipėdos verslo bendruomenė ne kartą susidūrė su situacijomis, kai reikėjo kovoti su tyčia paskleistais melais.

Uosto ir logistikos tematika – kaip uostamiestyje, Klaipėdoje dažnai sklinda įvairių gandų apie uosto veiklą, krovinių srautus, ekologinius klausimus. Ne visa ši informacija yra tiksli, o kartais ji tyčia iškraipoma siekiant tam tikrų tikslų.

Bendruomenės įvykiai – netikros naujienos apie nusikaltimus, nelaimingus atsitikimus ar kitus įvykius gali sukelti nereikalingą paniką bendruomenėje. Prisiminkime situacijas, kai socialiniuose tinkluose plito gandai apie tariamus pavojus tam tikrose miesto vietose, kurie vėliau pasirodė esą visiškai nepagrįsti.

Kaip elgtis, kai pastebite dezinformaciją

Atpažinti dezinformaciją – tai tik pusė mūšio. Svarbu žinoti, kaip reaguoti, kai ją pastebite.

Neprisidėkite prie platinimo – pats svarbiausias dalykas. Net jei norite paneigti melą, dalindamiesi juo su komentaru „žiūrėkite, kokį nesąmonę žmonės platina”, vis tiek prisidedate prie jo sklaidos. Algoritmai nemato jūsų komentaro – jie mato tik tai, kad turinys dalijamas. Geriau tiesiog praneškite apie tokį turinį platformos administratoriams.

Švelniai pataisykite artimuosius – jei matote, kad draugas ar giminaitis dalijasi dezinformacija, galite švelniai atkreipti dėmesį. Tačiau būkite atsargūs su tonu. Niekas nemėgsta jaustis kvailai, todėl agresyvus paneigimas dažnai tik sustiprina žmogaus įsitikinimus. Geriau pasakyti: „Įdomu, aš radau kitokią informaciją apie tai” ir pasidalinti patikimais šaltiniais.

Praneškite platformai – visi socialiniai tinklai turi mechanizmus pranešti apie klaidinantį turinį. Nors šie mechanizmai ne visada veikia idealiai, jūsų pranešimas gali padėti pašalinti ypač žalingą dezinformaciją.

Palaikykite kokybiškus šaltinius – jei norite, kad patikima žurnalistika išliktų, ją reikia palaikyti. Tai gali reikšti prenumeratą, pasidalinimą gerais straipsniais ar tiesiog reguliarų lankymąsi patikimų naujienų portaluose. Klaipėdos ir Lietuvos žiniasklaida turi problemų, bet ji yra nepalyginti patikimesnė nei atsitiktiniai Facebook puslapiai.

Ugdykime skaitmeninį raštingumą kartu

Dezinformacijos problema neišnyks savaime. Priešingai, su dirbtinio intelekto vystymusi ji tik didės. Jau dabar galima sukurti įtikinamą netikrą vaizdo įrašą, kur žmogus sako tai, ko niekada nesakė. Technologijos tobulėja greičiau nei mūsų gebėjimas jas kritiškai vertinti.

Tačiau tai nereiškia, kad turime pasiduoti. Klaipėdos bendruomenė gali tapti pavyzdžiu, kaip miesto lygmeniu kovoti su dezinformacija. Tai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų – nuo sprendimo sustoti ir pagalvoti prieš dalijantis kažkuo socialiniuose tinkluose, nuo noro patikrinti faktus, nuo drąsos pripažinti, kai suklysome.

Svarbu kalbėti apie šias temas su šeima, ypač su vyresnės kartos žmonėmis, kurie neaugo su internetu ir gali būti labiau pažeidžiami. Taip pat su jaunimu, kuris nors ir gimė skaitmeniniame amžiuje, ne visada turi kritinio mąstymo įgūdžių, reikalingų informacijai vertinti. Mokyklose, bendruomenės centruose, bibliotekose – visur, kur žmonės renkasi, galime dalintis žiniomis apie tai, kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo dezinformacijos.

Patikima informacija yra demokratijos pagrindas. Kai nežinome, kuo tikėti, tampa sunku priimti protingus sprendimus – ar tai būtų balsavimas rinkimuose, ar sprendimai dėl savo sveikatos, ar tiesiog kasdieniai pasirinkimai. Dezinformacija ne tik klaidina – ji ardo pasitikėjimą institucijomis, žiniasklaida, net vienas kitu. Todėl kova už tiesą yra ne tik asmeninis, bet ir bendruomeninis reikalas.

Klaipėda turi stiprią bendruomenę, kuri ne kartą įrodė gebėjimą susitelkti sprendžiant svarbius klausimus. Dezinformacijos problema yra vienas iš šių klausimų. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti – ne tik apsaugodamas save, bet ir padėdamas kitiems orientuotis šiame sudėtingame informacijos labirinte. Tai nėra lengva, ir tikrai nėra greita, bet tai būtina, jei norime gyventi visuomenėje, kurioje sprendimai priimami remiantis faktais, o ne melais.