Kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo dezinformacijos socialiniuose tinkluose: praktinis Klaipėdos gyventojų vadovas

Kai tiesa skęsta informacijos jūroje

Klaipėdoje, kaip ir bet kuriame kitame mieste, socialiniai tinklai seniai tapo ne tik bendravimo, bet ir informacijos šaltiniu. Ryte atsibundame ir pirmiausia patikriname telefoną – kas naujo „Facebook” grupėje „Klaipėdos naujienos”, ką rašo kaimynai, kokios naujienos iš miesto. Tačiau kartu su tikromis žiniomis į mūsų ekranus vis dažniau prasiskverbia ir dezinformacija – tyčia skleidžiamos melagingos žinios, skirtos manipuliuoti, sukelti paniką ar tiesiog gauti daugiau paspaudimų.

Problema ta, kad dezinformacija nebeatrodo kaip anksčiau. Ji nebėra grubi, akivaizdi. Ji apsirengusi patikimų šaltinių drabužiais, naudoja profesionaliai atrodančias nuotraukas, cituoja tariamai ekspertus. Ji sklinda per mūsų draugų paskyras, per grupes, kuriose dalyvaujame, per įrašus, kuriuos dalina žmonės, kuriuos pažįstame. Ir būtent todėl taip lengva ja patikėti.

Prisimenu, kaip prieš kelerius metus Klaipėdos socialiniuose tinkluose paplito gandas apie tariamą pavojingą cheminę medžiagą, išsiveržusią uoste. Žmonės dalijosi įrašais, skambino giminaičiams, kai kurie net planavo evakuotis. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo visiškas prasimanymas, kilęs iš vieno netikslaus įrašo, kurį žmonės ėmė dalintis nepasitikrinę. Būtent tokie atvejai rodo, kaip svarbu mokėti atpažinti dezinformaciją ir neskubėti ja tikėti.

Kodėl mes tokie lengvatikiai?

Žmogaus smegenys veikia įdomiai – mes linkę tikėti informacija, kuri patvirtina mūsų jau turimus įsitikinimus. Psichologai tai vadina patvirtinimo šališkumu. Jei jau manome, kad valdžia nesąžininga, lengviau patikėsime įrašu apie korupciją savivaldybėje, net jei jis nepagrįstas. Jei bijome dėl savo sveikatos, greičiau patikėsime sensacingais pranešimais apie pavojingas medžiagas maiste.

Be to, socialiniai tinklai sukurti taip, kad skatintų emocijas. Algoritmai rodo tuos įrašus, kurie sukelia reakcijas – pyktį, baimę, susižavėjimą. O dezinformacija būtent tuo ir grindžiama – ji skirta sukelti stiprų emocinį atsaką. Sensacinga antraštė, šokiruojanti nuotrauka, skandalingas teiginys – visa tai verčia mus sustoti, paspausti, perskaityti ir, dažniausiai, pasidalinti toliau.

Dar vienas veiksnys – greitis. Socialiniuose tinkluose viskas vyksta akimirksniu. Naujienų srautas nesibaigiantis, ir mes įpratome greitai skaityti, greitai reaguoti, greitai dalintis. Nebėra laiko gilintis, tikrinti, analizuoti. O būtent to ir reikia dezinformacijai – kad ją platintume anksčiau, nei suspėjame pagalvoti.

Raudonos vėliavėlės, į kurias verta atkreipti dėmesį

Yra keletas aiškių požymių, kurie turėtų sukelti įtarimą. Pirmas ir akivaizdžiausias – sensacingos, emociškai perkrautos antraštės. Jei antraštė rėkia, naudoja daug šauktuką ženklų, žada „ŠOKĄ”, „SKANDALĄ” ar „TAI, KO NIEKAS NEDRĮSTA PASAKYTI” – sustokite. Rimti žurnalistai taip nerašo.

Antras požymis – neaiškūs šaltiniai arba jų visiškas nebuvimas. Patikima žinia visada nurodo, iš kur gauta informacija. Jei skaitote apie įvykį Klaipėdoje, turėtų būti nuoroda į policiją, savivaldybę, ligoninę ar kitą oficialų šaltinį. Jei rašoma „šaltiniai teigia”, „žmonės kalba”, „ekspertai įspėja”, bet nenurodoma, kas tie šaltiniai, ekspertai ar žmonės – tai įtartina.

Trečias dalykas – nuotraukos ir vaizdo įrašai. Šiandien jas suklastoti nėra sunku. Dažnai dezinformacijoje naudojamos senos nuotraukos iš visai kitų įvykių, redaguoti vaizdai ar net dirbtinio intelekto sukurtos iliustracijos. Jei nuotrauka atrodo pernelyg tobula arba pernelyg šokiruojanti, verta patikrinti jos kilmę.

Ketvirtas požymis – gramatinės klaidos ir keistas tekstas. Nors ir profesionalūs žurnalistai kartais padaro klaidų, dezinformacija dažnai būna parašyta negramatiškai, su keistais posakiais, netaisyklingais sakiniais. Tai ypač pasakytina apie turinį, verčiamą iš užsienio kalbų automatiniais vertėjais.

Penktas – reikalavimas skubiai dalintis. Jei įraše rašoma „DALINKIS SKUBIAI, KOL NEIŠTRYNĖ”, „PERSIŲSK VISIEMS DRAUGAMS”, „NEDUOK JIEMS NUTILDYTI TIESOS” – tai klasikinė manipuliavimo taktika. Tikros naujienos nesibaimina būti ištrintos ir neprašo skubiai jomis dalintis.

Kaip patikrinti, ar informacija teisinga

Pirmiausia – sustokite ir nedalinkitės iš karto. Net jei informacija atrodo įdomi ar svarbi, skirkite kelias minutes jai patikrinti. Tai paprastas, bet neįtikėtinai veiksmingas žingsnis.

Antra – ieškokite tos pačios informacijos kituose šaltiniuose. Jei tai tikrai svarbus įvykis Klaipėdoje, apie jį turėtų rašyti „Klaipėda”, „Vakarų ekspresas”, „Lietuvos rytas” ar kiti žinomi portalai. Jei randama tik viename keistame puslapyje – tai įtartina.

Trečia – patikrinkite, kas platina informaciją. Paspaudę ant paskyros vardo, galite pamatyti, ar tai tikra žmogaus paskyra, ar galbūt sukurta neseniai, neturi draugų, dalina tik panašaus pobūdžio turinį. Dažnai dezinformaciją skleidžia specialiai tam sukurtos paskyros.

Ketvirta – naudokite faktų tikrinimo įrankius. Google atvirkštinė paieška padės patikrinti nuotraukas – tiesiog įkelkite vaizdą ir pamatysite, kur dar jis naudojamas internete. Taip galite sužinoti, ar nuotrauka tikrai iš to įvykio, apie kurį rašoma. Lietuvoje veikia ir faktų tikrinimo iniciatyvos, tokios kaip „Delfi” projektas „Melo detektorius” ar LRT „Tikrinta”.

Penkta – pasitikrinkite datą. Kartais dezinformacija naudoja senus įvykius, pateikdama juos kaip naujus. Ypač tai pasakytina apie nuotraukas ir vaizdo įrašus. Patikrinkite, kada tiksliai įvyko tai, apie ką rašoma.

Klaipėdiškės dezinformacijos pavyzdžiai

Mūsų mieste yra buvę nemažai atvejų, kai dezinformacija sukėlė tikrą sąmyšį. Prisimenu istoriją apie tariamus planus uždaryti Senamiestį automobilių eismui – socialiniuose tinkluose sklido įrašai su netiksliais planais, kurie sukėlė daug pykčio ir diskusijų. Vėliau savivaldybė turėjo viešai paneigti šiuos gandus ir paaiškinti tikruosius planus.

Kitas atvejis – pranešimai apie tariamus nusikaltimus, kurių iš tikrųjų nebuvo. Pavyzdžiui, gandai apie vaikus grobstančius žmones prekybos centruose. Tokie pranešimai sukelia paniką tarp tėvų, nors policija patvirtina, kad tokių atvejų neužregistruota. Problema ta, kad net ir po paneigimo, daugelis žmonių tebetiki pradiniais gandais.

Buvo ir atvejų, susijusių su verslu – netikri atsiliepimai apie restoranus ar parduotuves, tyčia skleidžiami konkurentų. Arba atvirkščiai – dirbtinai sukurti teigiami atsiliepimai. Tai taip pat yra dezinformacijos forma, tiesiog komerciniais tikslais.

Ypač aktyviai dezinformacija plinta rinkimų metu. Netikri faktai apie kandidatus, ištrauktos iš konteksto citatos, suklastoti dokumentai – visa tai pasirodo socialiniuose tinkluose ir gali paveikti žmonių sprendimus. Būtent todėl prieš rinkimus ypač svarbu būti budriam ir tikrinti informaciją.

Ką daryti, jei pastebėjote dezinformaciją

Pirmas ir svarbiausias dalykas – nedalinkitės ja toliau. Net jei norite įspėti kitus, dalindamiesi dezinformacija, net su komentaru, kad tai melas, vis tiek prisidedate prie jos plitimo. Geriau parašykite savo įrašą, paneigiantį melą, su nuorodomis į patikimus šaltinius.

Antra – praneškite platformai. „Facebook”, „Instagram”, „Twitter” ir kiti tinklai turi mechanizmus pranešti apie klaidinančią informaciją. Nors jie ne visada veikia tobulai, vis tiek verta tuo pasinaudoti. Kuo daugiau žmonių praneš, tuo didesnė tikimybė, kad įrašas bus patikrintas ar pašalintas.

Trečia – švelniai pataisykite tuos, kurie dalijasi dezinformacija. Jei matote, kad jūsų draugas ar giminaitis pasidalino netiesa, parašykite jam asmenine žinute. Neapkaltinkite, nebandykite įrodyti, kad jis kvailas – tiesiog pasidalinkite teisingais faktais ir paaiškinkite, kodėl ta informacija netiksli. Dažniausiai žmonės dalinas dezinformacija ne tyčia, o tiesiog nepatikrinę.

Ketvirta – palaikykite tuos, kurie kovoja su dezinformacija. Žurnalistus, faktų tikrintojus, švietimo iniciatyvas. Dalinkitės jų turiniu, remkite jų darbą. Kuo daugiau žmonių supras, kaip atpažinti dezinformaciją, tuo sunkiau jai bus plisti.

Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius

Pradėkite nuo savęs. Įpratinkite sustoti ir pagalvoti prieš dalindamiesi bet kokia informacija. Užduokite sau klausimus: ar tai tikra? Kaip aš žinau? Ar patikrinau? Ar tai svarbu pasidalinti? Šie paprasti klausimai gali apsaugoti nuo daugelio klaidų.

Kalbėkite apie tai su šeima. Ypač su vyresniais žmonėmis, kurie dažnai būna pažeidžiamesni dezinformacijai. Ne todėl, kad jie kvailesni, o tiesiog todėl, kad užaugo kitoje informacinėje aplinkoje ir neturi patirties atpažinti šiuolaikines manipuliavimo taktikas. Paaiškinkite jiems, kaip veikia socialiniai tinklai, kokių požymių reikia saugotis, kaip tikrinti informaciją.

Mokykite vaikus kritiškai mąstyti. Jaunoji karta užaugo su socialiniais tinklais, bet tai nereiškia, kad jie automatiškai moka atpažinti dezinformaciją. Priešingai – jie dažnai būna pernelyg pasitikintys savo gebėjimais. Kalbėkite su jais apie tai, kaip veikia algoritmai, kodėl matome tai, ką matome, kas uždirba iš mūsų dėmesio.

Įsijunkite į bendruomenę. Klaipėdoje yra aktyvių žmonių, kurie stengiasi kovoti su dezinformacija – nuo žurnalistų iki paprastų piliečių, kurie moderuoja vietos grupes socialiniuose tinkluose. Prisijunkite prie jų pastangų, dalyvaukite diskusijose, padėkite kurti sveikesnę informacinę aplinką.

Būkite pavyzdys kitiems. Jei patys dalinsitės tik patikrinta informacija, jei švelniai taisysite kitus, jei rodysit, kaip atpažinti dezinformaciją – tai pastebės jūsų draugai ir pažįstami. Pokyčiai prasideda nuo mažų veiksmų, nuo kiekvieno iš mūsų.

Kai informacijos vandenynas tampa skaidresnis

Gyvenimas prie jūros išmokė klaipėdiečius suprasti, kad ne viskas, kas atrodo ramu paviršiuje, yra saugu gelmėse. Tas pats pasakytina apie informacijos jūrą, kurioje plaukiojame kiekvieną dieną. Dezinformacija – tai požeminės srovės, kurios gali nuvilkti bet kurį iš mūsų, jei nesame budrūs.

Tačiau nebijokime socialinių tinklų ir nesitraukime iš jų. Jie gali būti nuostabūs įrankiai bendrauti, mokytis, dalintis. Problema ne pačiuose tinkluose, o tai, kaip mes juos naudojame. Kritinis mąstymas, informacijos tikrinimas, atsakingas dalijimasis – tai įgūdžiai, kuriuos galime išmokti ir perduoti kitiems.

Klaipėda – miestas, kuris visada buvo atviras pasauliui, priėmęs įvairias kultūras, idėjas, žmones. Būkime tokie pat atviri, bet kartu ir išmintingi. Priimkime naują informaciją, bet netikėkime ja aklai. Klausykime skirtingų nuomonių, bet mokėkime atskirti nuomones nuo faktų. Dalinkimės tuo, kas svarbu, bet tik po to, kai įsitikinome, kad tai tiesa.

Galiausiai, atminkime, kad už kiekvieno įrašo, kiekvienos naujienos, kiekvieno komentaro yra gyvi žmonės. Kai dalijamės dezinformacija apie kaimyną, verslą ar institucijją, mes galime pakenkti tikrų žmonių gyvenimams. Kai skleidžiame paniką ar baimę, mes darome įtaką visos bendruomenės savijautai. Kiekvienas mūsų pasirinkimas – tikrinti ar ne, dalintis ar ne, patikėti ar ne – turi pasekmes.

Taigi kitą kartą, kai rankos sieksis dalintis įdomiu įrašu, sustokite akimirkai. Pakvėpuokite jūros oru, kuris visada išgryninęs klaipėdiečių mintis. Ir tik tada nuspręskite, ar tikrai norite prisidėti prie to turinio plitimo. Nes skaidri informacinė erdvė, kaip ir švari jūra, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.