Kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo dezinformacijos socialiniuose tinkluose: praktinis Klaipėdos gyventojų vadovas
Kodėl dezinformacija tapo mūsų kasdienybe
Žinot, kai prieš porą metų mano kaimynė iš Debreceno gatvės pradėjo siųsti WhatsApp grupėje žinutes apie tai, kad miesto valdžia slapta planuoja uždaryti visas mokyklas, aš supratau – dezinformacija pasiekė ir mūsų ramųjį Klaipėdą. Pasirodo, visa istorija kilo iš vieno neteisingai interpretuoto savivaldybės posėdžio protokolo, kurį kažkas perskaičiuos įstrižai ir pasidalino Facebook’e su dramatišku komentaru.
Socialiniai tinklai tapo mūsų informacijos šaltiniu numeris vienas. Ryte atsibundam – tikrinam Instagram, pietų pertraukoje – Facebook, vakare – TikTok. Ir štai čia slypi problema: tarp tikrų naujienų, draugų nuotraukų ir katinėlių video slepiasi dezinformacija, kuri atrodo visiškai teisėta. Ji gali būti apie sveikatą, politiką, vietos įvykius ar net orą.
Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, dezinformacijos banga ypač išaugo pandemijos metu. Staiga visi tapo epidemiologais, ekonomistais ir politikos ekspertais. Bet problema ta, kad ne visa informacija, kuria dalijamės, yra tikra. Ir čia prasideda tikrasis iššūkis – kaip atskirti grūdus nuo pelų?
Pagrindiniai dezinformacijos atpažinimo požymiai
Pirmiausia – emocijos. Jei matote įrašą, kuris jus iškart priverčia jaustis labai supykusiam, išsigandusiam ar sujaudintam, sustokite. Dezinformacijos kūrėjai puikiai žino, kaip manipuliuoti mūsų jausmais. Jie naudoja šokiruojančius antraščių, dramatiškus žodžius ir dažnai RAŠO DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS!!!
Antras požymis – šaltinių trūkumas. Tikros naujienos visada nurodo, iš kur gauta informacija. Jei skaitote straipsnį apie tai, kad „mokslininkai nustatė”, bet nenurodoma, kokie mokslininkai, koks tyrimas ir kada jis atliktas – tai raudona vėliavėlė. Klaipėdoje neseniai plito istorija apie „pavojingą cheminę medžiagą” uoste, bet niekas negalėjo pasakyti, koks būtent incidentas įvyko ar kas tai patvirtino.
Trečias dalykas – patikrinkite datą. Dažnai seni straipsniai ar nuotraukos pateikiamos kaip šviežios naujienos. Matote įrašą apie avariją Naujojo Sodo gatvėje? Pažiūrėkite, gal tai nutiko prieš trejus metus, o ne vakar.
Ketvirtas momentas – nuotraukos ir vaizdo medžiaga. Šiandien su dirbtinio intelekto pagalba galima sukurti įtikinamą bet kokį vaizdą. Bet dažnai dezinformatoriai net nesistengia – jie tiesiog paima seną nuotrauką iš kito miesto ar net šalies ir prideda naują aprašymą. Galite naudoti „reverse image search” – įkeliate nuotrauką į Google paieškos sistemą ir matote, kur ji buvo naudota anksčiau.
Kaip veikia dezinformacijos sklaida Klaipėdos kontekste
Mūsų miestas nėra didelis, bet tai nereiškia, kad esame apsaugoti nuo dezinformacijos. Priešingai – mažesniuose miestuose gandai plinta dar greičiau, nes visi pažįstam vieni kitus. „Girdėjau iš kaimynės, kuri girdėjo iš savo pusseserės” – skamba pažįstamai?
Vietos Facebook grupės kaip „Klaipėdos naujienos”, „Kas vyksta Klaipėdoje” ar rajoninės bendruomenių grupės yra puiki dirva dezinformacijai. Žmonės ten dalijasi informacija greitai, dažnai nepatikrinę faktų, nes pasitiki bendruomenės nariais. Bet pasitikėjimas nereiškia, kad informacija teisinga.
Ypač jautrios temos Klaipėdoje – uosto veikla, nekilnojamasis turtas, miesto plėtra ir aplinkosauga. Apie šias temas plinta daugiausiai netikslios ar visiškai klaidingos informacijos. Pavyzdžiui, planai statyti naują prekybos centrą gali virsti gandais apie „viso parko sunaikinimą”, nors realybė visai kitokia.
Dar viena problema – lokalios „naujienų” svetainės, kurios neturi jokių žurnalistinių standartų. Jos skelbia sensacingus straipsnius, kad gautų daugiau paspaudimų, bet faktų tikrina retai. Kai kurios iš jų net nėra registruotos kaip žiniasklaidos priemonės.
Socialinių tinklų algoritmai ir jų vaidmuo
Dabar papasakosiu apie tai, ko daugelis nežino – kaip socialinių tinklų algoritmai prisideda prie dezinformacijos plitimo. Facebook, Instagram, TikTok nori, kad praleistu kuo daugiau laiko jų platformose. Kaip tai pasiekti? Rodydami turinį, kuris jus labiausiai įtraukia.
Problema ta, kad emocionaliai įkrautas, provokuojantis turinys (dažnai būtent dezinformacija) gauna daugiau reakcijų, komentarų ir pasidalinimų. Algoritmas mato, kad žmonės aktyviai reaguoja, ir rodo tokį turinį dar daugiau žmonių. Susidaro uždaras ratas.
Be to, algoritmai kuria tai, kas vadinama „echo chambers” arba aido kameromis. Jūs matote daugiausia tokį turinį, kuris atitinka jūsų ankstesnius pomėgius ir nuomones. Jei anksčiau paspaudėte „patinka” keliems įrašams apie tam tikrą temą, gausite daugiau panašaus turinio. Tai reiškia, kad jūsų pasaulėžiūra nuolat stiprinama, o alternatyvios nuomonės ar faktai tiesiog nepasiekia jūsų.
Klaipėdoje tai ypač aktualu vietos politikos kontekste. Jei sekate tik vienos politinės pakraipos puslapius, gausite labai vienpusį vaizdą apie tai, kas vyksta mieste. Realybė visada sudėtingesnė nei viena perspektyva.
Praktiniai įrankiai ir būdai faktams tikrinti
Gerai, dabar pereikime prie konkrečių veiksmų, kuriuos galite atlikti čia ir dabar. Pirmas dalykas – įsidiekite į naršyklę „NewsGuard” plėtinį. Jis automatiškai įvertina naujienų svetainių patikimumą ir parodo jums spalvotą indikatorių. Žalia – patikima, raudona – abejotina.
Antras įrankis – „Google Reverse Image Search”. Kai matote įtartina nuotrauką, dešiniuoju pelės mygtuku spustelkite ant jos ir pasirinkite „Search Google for image”. Pamatysite, kur dar internete naudojama ši nuotrauka ir kokiame kontekste.
Trečias būdas – naudokite faktų tikrinimo svetaines. Lietuvoje veikia „Delfi Faktai”, „15min Faktai tikrinimas” ir kitos platformos, kurios reguliariai tikrina populiarius gandus ir dezinformaciją. Prieš pasidalindami kažkuo šokiruojančiu, įveskite pagrindinius raktinius žodžius į šių svetainių paieškos laukelį.
Ketvirtas patarimas – tiesiogiai kreipkitės į šaltinius. Jei matote įrašą apie kažkokį sprendimą Klaipėdos savivaldybėje, užeikite į savivaldybės svetainę ir perskaitykite oficialią informaciją. Jei kalbama apie įvykį uoste, patikrinkite Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešimus.
Penktas būdas – pasitikrinkite autorių. Kas skelbia šią informaciją? Ar tai žinomas žurnalistas, ekspertas, oficiali institucija, ar tai anoninė paskyra su keistais skaičiais vietoj vardo? Ar šis asmuo anksčiau skelbė patikimą informaciją? Paspaudę ant profilio, dažnai iškart pamatysite, ar tai patikimas šaltinis.
Kaip elgtis, kai pastebite dezinformaciją
Taigi, jūs atpažinote dezinformaciją. Kas toliau? Pirmiausia – neplatinkite jos toliau. Net jei norite pasidalinti su komentaru „žiūrėkite, kokių nesąmonių žmonės skelbia”, vis tiek prisidedate prie jos plitimo. Daugelis žmonių pamato tik patį turinį, ne jūsų komentarą.
Antra – praneškite platformai. Visi socialiniai tinklai turi funkcijas pranešti apie klaidinantį turinį. Facebook, Instagram, TikTok – visur rasite trijų taškų meniu, kur galite pasirinkti „Report” arba „Pranešti”. Taip, tai užtrunka kelias sekundes, bet jei daugiau žmonių tai darytų, platformos greičiau pašalintų tokį turinį.
Trečia – švelniai informuokite tuos, kurie pasidalino dezinformacija. Čia reikia takto. Niekas nemėgsta būti pasakytas, kad klysta, ypač viešai. Geriau parašykite asmeninę žinutę su nuoroda į faktų patikrinimą: „Labas, mačiau tavo įrašą apie X. Radau, kad tai nevisiškai tiesa, štai patikimas šaltinis…” Būkite draugiški, ne pamokinantys.
Ketvirta – jei dezinformacija susijusi su vietos įvykiais Klaipėdoje, galite pranešti vietiniams žiniasklaidos kanalams. „Klaipėda”, „Vakarų ekspresas” ir kiti leidiniai dažnai padaro faktų tikrinimo straipsnius apie populiarius gandus.
Penkta – ugdykite savo aplinką. Pasidalinkite šiuo straipsniu su draugais ir šeima. Kalbėkite apie dezinformacijos problemą. Kuo daugiau žmonių supras, kaip ji veikia, tuo sunkiau jai plisti.
Specialūs atvejai: sveikatos ir krizių informacija
Kai kalbame apie sveikatą, statymai itin aukšti. Klaidinga medicininė informacija gali tiesiogiai pakenkti žmonių sveikatai. Pandemijos metu matėme neįtikėtiną kiekį nesąmonių apie „stebuklinguos gydomąsias priemones”, vakcinų „pavojus” ir panašiai.
Jei matote sveikatos patarimą socialiniuose tinkluose, visada patikrinkite, ar jis patvirtintas medicinos specialistų. Lietuvoje patikimi šaltiniai – Sveikatos apsaugos ministerija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, didžiųjų ligoninių svetainės. Klaipėdoje galite pasitikėti Klaipėdos universitetinės ligoninės ar Jūrininkų ligoninės specialistų rekomendacijomis.
Niekada, girdite, NIEKADA nepriimkite svarbių sveikatos sprendimų remdamiesi tik tuo, ką perskaitėte Facebook’e ar TikTok’e. Net jei tai skelbia jūsų gerbiamas pažįstamas. Žmonės dažnai dalijasi informacija gerais ketinimais, bet be reikiamų žinių.
Krizių metu – ar tai būtų gamtos nelaimė, incidentas mieste ar kita ekstremali situacija – dezinformacija plinta ypač greitai. Žmonės yra įsitempę, ieško informacijos, ir būtent tokiu metu lengviausia patikėti netiesą. Oficialūs šaltiniai Klaipėdoje krizių metu: Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Klaipėdos apskrities policija, Klaipėdos miesto savivaldybė. Jų oficialios svetainės ir Facebook paskyros skelbia patikrintą informaciją.
Kaip apsaugoti vyresnius žmones ir vaikus
Mano mama, kuri šiemet atšventė 68-ąjį gimtadienį, yra puikus Facebook’o vartotoja. Ji mėgsta žiūrėti anūkų nuotraukas, sekti vietos naujienas ir dalyvauti bendruomenės grupėse. Bet ji taip pat priklauso tai kartai, kuri neaugo su internetu ir ne visada supranta, kaip lengva sukurti netikrą turinį.
Vyresni žmonės dažnai labiau pasitiki tuo, ką mato internete, nes jiems „jei parašyta, tai tiesa”. Jiems reikia švelniai paaiškinti, kad internete bet kas gali paskelbti bet ką. Sėskite su savo tėvais ar seneliais, parodykite konkrečius dezinformacijos pavyzdžius, paaiškinkite, kaip juos atpažinti.
Praktinis patarimas: sukurkite jiems sąrašą patikimų naujienų šaltinių. Pasakykite, kad prieš tikėdami kažkuo šokiruojančiu, jie turėtų patikrinti, ar apie tai rašo „Delfi”, „LRT”, „15min” ar kiti dideli portalai. Jei nerašo – greičiausiai tai netiesa arba labai išpūsta informacija.
Vaikai ir paaugliai – kita istorija. Jie yra labai socialinių tinklų raštingi, bet kritinio mąstymo įgūdžiai dar formuojasi. Jie gali lengvai patikėti tuo, ką skelbia jų mėgstami influenceriai ar draugai. Be to, jaunesni žmonės daugiau laiko praleidžia TikTok’e, kur informacija pateikiama trumpais video, ir faktų tikrinimas yra dar sunkesnis.
Kalbėkite su savo vaikais apie tai, ką jie mato internete. Nepamokinėkite, o diskutuokite. Klauskite: „Ką apie tai manai? Kaip manai, ar tai gali būti tiesa? Iš kur jie galėjo gauti šią informaciją?” Ugdykite kritinį mąstymą, ne tik draudimus.
Klaipėdos mokyklose jau pradedamos medijų raštingumo pamokos, bet tėvų vaidmuo čia neįkainojamas. Būkite pavyzdys – jei vaikai mato, kad jūs patikrinate faktus prieš kažkuo dalydamiesi, jie perims šį įprotį.
Kada abejonė virsta paranoją ir kaip išlaikyti balansą
Paskutinis, bet labai svarbus dalykas – negalime tapti tokiais įtariais, kad pradėsime abejoti absoliučiai viskuo. Tai taip pat problema, kuri vadinama „informacijos nihilizmu” – kai žmonės nusprendžia, kad jei visko negalima patikėti, tai nieko nepatikės.
Yra skirtumas tarp sveiko skepticizmo ir paranojinio mąstymo. Sveika abejoti ir tikrinti faktus. Nesveika manyti, kad visos žiniasklaidos priemonės meluoja, visi ekspertai yra nupirkti, ir tik anoniniai šaltiniai internete sako „tikrą tiesą”.
Realybė tokia: dauguma žurnalistų, mokslininkų ir ekspertų dirba sąžiningai. Taip, pasitaiko klaidų, taip, egzistuoja šališkumas, bet tai nereiškia, kad viskas yra dezinformacija. Patikimi šaltiniai pripažįsta savo klaidas ir jas taiso. Dezinformacijos šaltiniai – niekada.
Kaip išlaikyti balansą? Vartokite informaciją iš įvairių šaltinių. Skaitykite ne tik vietines Klaipėdos naujienas, bet ir nacionalinius portalus. Žiūrėkite ne tik lietuviškus, bet ir užsienio žiniasklaidos kanalus. Kuo įvairesnė jūsų informacijos dieta, tuo geriau suprasite bendrą vaizdą.
Pasitikėkite ekspertais jų srityse. Jei kalbama apie medicinos klausimą – klausykite gydytojų, ne influencerių. Jei apie ekonomiką – ekonomistų, ne atsitiktinių komentatorių. Jei apie Klaipėdos uosto veiklą – uosto specialistų, ne gandų.
Ir svarbiausia – leiskite sau nežinoti. Nebūtina turėti nuomonę apie viską. Jei kažko nesuprantate ar neturite pakankamai informacijos, visiškai normalu pasakyti „nežinau” arba „turiu daugiau pasiskaityt apie tai”. Tai ne silpnybė, o brandos ženklas.
Klaipėdiečių bendruomenė kaip apsauga nuo dezinformacijos
Žinot, kas nuostabu mūsų mieste? Mes turime stiprią bendruomenę. Klaipėdiečiai mėgsta bendrauti, diskutuoti, dalytis nuomonėmis. Ir būtent ši bendruomeniškumas gali būti mūsų stiprybė kovojant su dezinformacija.
Vietinės Facebook grupės, nors ir gali būti dezinformacijos šaltinis, taip pat gali tapti faktų tikrinimo įrankiu. Kai grupėje yra aktyvių narių, kurie švelniai klausia „ar turite šaltinį?” arba „radau, kad tai netiesa, štai nuoroda”, visa grupė mokosi. Būkite tas žmogus, kuris konstruktyviai klausia ir dalijasi patikrintais faktais.
Klaipėdos bendruomenės centrai, bibliotekos ir kultūros įstaigos vis dažniau organizuoja medijų raštingumo renginius. Dalyvaukite juose! Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka reguliariai veda seminarus apie saugų interneto naudojimą. Tai puiki proga ne tik patiems pasimokyti, bet ir susipažinti su bendraminčiais.
Galime kurti savo mažas „faktų tikrinimo grupes” su draugais ar šeima. Kai kas nors pamato įtartiną informaciją, gali pasidalinti su grupe, ir kartu patikriname. Tai ir naudingas užsiėmimas, ir bendravimo būdas. Be to, kartu tikrinti faktus yra net smagu – jaučiatės kaip detektyvai, atskleidžiantys tiesą.
Vietos žiniasklaida taip pat gali būti partneris. Jei matote, kad tam tikra dezinformacija plinta Klaipėdoje, parašykite vietiniams žurnalistams. Jie gali padaryti straipsnį, kuris pasieks daug žmonių ir sustabdys gandų plitimą. Daugelis redakcijų net turi specialius el. paštus faktų tikrinimui.
Ir galiausiai – mokykime vieni kitus. Jei jūs jau suprantate, kaip veikia dezinformacija, pasidalinkite šiomis žiniomis. Ne pamokinančiai, ne iš aukšto, bet kaip draugas, kuris nori padėti. „Ei, radau įdomų straipsnį apie tai, kaip atpažinti netikras naujienas, gal tau irgi bus įdomu?” Štai taip, paprastai ir draugiškai.
Dezinformacija – tai ne tik technologijų problema, tai socialinė problema. Ir sprendimas irgi turi būti socialinis. Mes, Klaipėdos bendruomenė, galime padėti vieni kitiems orientuotis šiame sudėtingame informacijos pasaulyje. Kartu esame stipresni nei bet kuri dezinformacijos kampanija.
Taigi, kitą kartą, kai matysite kažką įtartino socialiniuose tinkluose, sustokite, pagalvokite, patikrinkite. Ir jei pasirodys, kad tai dezinformacija – neplatinkite, praneškite, informuokite. Jūsų mažas veiksmas gali užkirsti kelią dideliam gandui. O jei tai pasirodys esanti tiesa – puiku, pasidalinkite su ramia sąžine. Būkime atsakingi informacijos vartotojai ir platintojai. Mūsų miestas, mūsų bendruomenė to verta.
