Kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo dezinformacijos socialiniuose tinkluose: praktinis Klaipėdos gyventojų vadovas
Kodėl dezinformacija tapo mūsų kasdienybe
Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Ryte atsibundam ir pirmiausia patikrinam Facebook’ą, pietų pertraukėlėje skrollinam Instagram’ą, o vakare prieš miegą dar kartą apžvelgiam naujienas. Tačiau kartu su šia patogybe atėjo ir rimta problema – dezinformacija plinta greičiau nei bet kada anksčiau.
Pastebėjau, kad mūsų mieste ypač aktyviai sklinda įvairūs gandai ir nepatvirtinta informacija. Tai gali būti kas nors apie uosto darbus, savivaldybės sprendimus ar net sveikatos klausimus. Kartais atrodo, kad kiekvienas antras įrašas kelia abejonių – ar tai tikra informacija, ar kažkas tiesiog nori mūsų dėmesio arba dar blogiau – manipuliuoti mumis?
Problema ta, kad dezinformacija nebėra tik kokių nors egzotiškų užsienio šaltinių reikalas. Ji kyla iš visur – nuo kaimynų grupių Facebook’e iki atrodytų patikimų naujienų puslapių. O kai informacija pateikiama gražiai supakuota, su įtikinamais paveikslėliais ir emocingais antraštėmis, net protingiausias žmogus gali užkibti ant kabliuko.
Kas iš tikrųjų yra dezinformacija ir kodėl ji veikia
Dezinformacija – tai ne tiesiog klaida ar netyčinė netikslumas. Tai tyčinis melas, kuris skleidžiamas siekiant konkretaus tikslo. Gali būti politinių tikslų, komercinių interesų ar tiesiog noro sukelti chaosą ir nepasitikėjimą.
Klaipėdoje dažnai matau, kaip sklinda informacija apie tariamus įvykius uoste, netikrus savivaldybės sprendimus ar išgalvotus pavojus sveikatai. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus plito gandas apie „pavojingą cheminę medžiagą” jūroje prie mūsų paplūdimių – žmonės masiškai atšaukė vasaros planus, nors visa tai buvo visiškas prasimanymas.
Kodėl mes taip lengvai patikime? Psichologai sako, kad mūsų smegenys mėgsta paprastas istorijas, kurios patvirtina tai, ką jau manome esant tiesa. Jei aš jau nepatikliai žiūriu į valdžią, lengviau patikėsiu negatyvia informacija apie savivaldybę. Jei bijau dėl savo sveikatos, greičiau užkibsiu ant sensacingų medicininių „atradimų”.
Be to, socialiniai tinklai dirba taip, kad rodo mums daugiau to, kas mums patinka ir su kuo sutinkame. Tai vadinama „informacine burbulo efektu” – matome tik tai, kas sustiprina mūsų įsitikinimus, o alternatyvios nuomonės ar faktai tiesiog nepasiekia mūsų ekranų.
Raudonos vėliavėlės: kaip atpažinti įtartiną turinį
Gerai, dabar prie konkrečių dalykų! Kaip praktiškai atpažinti, kad kažkas čia ne taip? Yra keletas aiškių ženklų, kurie turėtų įjungti jūsų vidinį aliarmo signalą.
Emocingos antraštės ir sensacijos. Jei antraštė šaukia DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS, naudoja daug šauktukinių ženklų ar žodžių kaip „ŠOKAS”, „NIEKAS NENORI, KAD ŽINOTUMĖTE”, „SKUBIAI DALINKITĖS” – sustokite. Rimti šaltiniai taip nerašo. Dezinformacijos kūrėjai žino, kad emocijos – pyktis, baimė, pasipiktinimas – verčia mus dalintis informacija negalvojant.
Nežinomi ar įtartini šaltiniai. Ar girdėjote apie tą naujienų portalą anksčiau? Ar jie turi kontaktinę informaciją, redakciją, aiškią istoriją? Klaipėdoje turime žinomų vietinių naujienų šaltinių – jei informacija ateina iš kažkokio „Tikrosios naujienos LT” puslapio, kurį sukūrė prieš tris savaites, būkite atsargūs.
Trūksta datų, autorių, šaltinių. Tikri straipsniai nurodo, kas juos parašė, kada, iš kur gauta informacija. Jei matote tekstą be jokių nuorodų, be autoriaus vardo, be datos – tai didelis raudonas signalas. Ypač įtartina, kai rašoma „ekspertai sako” ar „tyrimai rodo”, bet nenurodomos jokios konkrečios pavardės ar tyrimų pavadinimų.
Paveikslėliai ir vaizdo įrašai atrodo keistai. Šiais laikais labai lengva manipuliuoti vaizdine medžiaga. Ar nuotrauka neatrodo per daug „tobula” situacijai? Ar galite rasti tą patį paveikslėlį Google paieškoje su visai kita istorija? Yra nemokamų įrankių, kurie padeda patikrinti, ar vaizdas tikras.
Informacija prašo skubiai dalintis. „DALINKITĖS, KOL NEIŠTRYNĖ!” – klasikinis dezinformacijos ženklas. Jei kas nors verčia jus skubėti, sustokite ir pagalvokite. Tikra svarbi informacija neprapuls per kelias minutes.
Praktiniai įrankiai ir metodai faktų tikrinimui
Gerai, dabar kai žinome, ko ieškoti, kalbėkime apie konkrečius veiksmus. Kaip praktiškai patikrinti, ar informacija teisinga? Turiu jums puikių naujienų – tai nėra sudėtinga ir užima vos kelias minutes!
Google paieška – jūsų geriausias draugas. Nukopijuokite įdomią antraštę ar pagrindinę teiginį ir įklijuokite į Google. Jei tai tikra svarbi naujiena, apie ją rašys keli patikimi šaltiniai. Jei rasite tik vieną šaltinį ar kelis įtartinus puslapius – tai jau kelia klausimų. Ieškokite informacijos ir lietuvių, ir anglų kalbomis.
Faktų tikrinimo svetainės. Lietuvoje turime puikių iniciatyvų kaip „Delfi Faktai tikrina”, „15min Demaskuok”, „Melo detektorius”. Šie projektai profesionaliai tikrina populiarias abejotinas žinias. Įsirašykite juos į žymes – labai pravers! Tarptautiniu mastu veikia „Snopes”, „FactCheck.org” ir kiti.
Reverse image search (atvirkštinė paveikslėlių paieška). Tai skamba sudėtingai, bet iš tikrųjų labai paprasta. Eikite į images.google.com, įkelkite arba įtempkite įtartiną nuotrauką, ir Google parodys, kur dar internete ji naudojama. Dažnai paaiškėja, kad „šiandieninė nuotrauka iš Klaipėdos” iš tikrųjų padaryta prieš trejus metus Lenkijoje!
Patikrinkite domeną ir puslapio informaciją. Jei naujienų svetainės adresas atrodo keistai (pvz., „tikrosios-naujienos-lt.info” vietoj normalaus „.lt”), tai įtartina. Pažiūrėkite į puslapio apačią – ar yra kontaktų, redakcijos informacijos? Rimti portalai viską tai nurodo.
Skaitykite ne tik antraštę. Dažnai antraštė būna sensacinga, o pats straipsnis sako ką nors visai kitą arba apskritai nepatvirtina antraštės. Dezinformacijos skleidėjai skaičiuoja, kad dauguma žmonių tik perskaitys antraštę ir dalins toliau.
Socialinių tinklų algoritmai: kaip jie mus apgaudinėja
Turime suprasti, kaip veikia Facebook, Instagram, TikTok ir kiti tinklai. Jie nėra neutralūs informacijos perdavėjai – jie yra verslo įmonės, kurios uždirba iš mūsų dėmesio. Kuo ilgiau skrolliname, tuo daugiau reklamos matome, tuo daugiau jie uždirba.
Algoritmai suprogramuoti rodyti mums turinį, kuris sukelia stiprias emocijas, nes tada mes ilgiau užsibūname platformoje. O kas sukelia stipriausias emocijas? Dažnai tai būna būtent dezinformacija, skandalai, konfliktai, baimę keliantys pranešimai.
Klaipėdos kontekste tai reiškia, kad jei kartą paspaudėte „patinka” ar pakomentavote įrašą apie, tarkime, uosto problemas, algoritmas pradės rodyti jums vis daugiau panašaus turinio. Net jei dalis jo bus netiksli ar visai melagingas. Sistema neskiria tiesos nuo melo – ją domina tik jūsų įsitraukimas.
Kas dar blogiau – algoritmai skatina „echo chamber” efektą. Jei jūsų draugai dalinas tam tikrą požiūrį, jūs matysite vis daugiau panašių nuomonių, o alternatyvūs požiūriai bus filtruojami. Taip susiformuoja iškraipyta tikrovės vizija, kur visi tarsi sutaria su jumis, nors iš tikrųjų pasaulis daug įvairesnis.
Kaip elgtis, kai pastebite dezinformaciją
Puiku, atpažinote dezinformaciją – kas toliau? Ar tiesiog ignoruoti? Ar aktyviai kovoti? Štai keletas praktinių strategijų.
Nepaskleiskite toliau. Pirmiausia ir svarbiausia – nespauskite „dalintis”, net jei norite pasakyti, kad tai melas. Kiekvienas dalinimasis, net kritiškas, padeda dezinformacijai plisti. Algoritmai nemato jūsų komentaro „tai nesąmonė” – jie mato tik tai, kad turinys populiarus.
Praneškite platformai. Visi socialiniai tinklai turi „pranešti” ar „report” funkcijas. Naudokite jas! Taip, kartais atrodo, kad tai nieko neduoda, bet jei daug žmonių praneša, turinys tikrai bus peržiūrėtas ir galbūt pašalintas.
Švelniai pataisykite šaltinį. Jei dezinformaciją pasidalino jūsų draugas ar giminaitis, nepuolę jo vadinti kvailu. Žmonės užsisklendžia, kai jaučiasi užpulti. Geriau parašykite privatžią žinutę ar švelnų komentarą: „Labai įdomu, bet radau, kad čia gali būti netikslumo – štai šaltinis, kuris sako kitaip.” Pasiūlykite patikimą alternatyvą.
Dalinkitės teisingais faktais. Užuot kovoję su kiekvienu melu, geriau aktyviai dalinkitės patikima informacija iš gerų šaltinių. Būkite tas žmogus jūsų draugų rate, kuris dalinasi tiksliais, patikrintais dalykais.
Mokykite kitus. Klaipėdoje turime daug vyresnio amžiaus žmonių, kurie nėra tokie skaitmeniškai raštingi. Jei matote, kad tėvai, seneliai ar kaimynai lengvai tiki viskuo, ką mato internete, skirkite laiko jiems paaiškinti, kaip atpažinti dezinformaciją. Tai tikrai verta investicija.
Vietinės Klaipėdos specifikos ir pavyzdžiai
Mūsų mieste yra savo specifinių temų, apie kurias dažnai sklinda dezinformacija. Žinoti jas padės būti budresniems.
Uosto ir laivybos temos. Dėl to, kad Klaipėda yra uosto miestas, dažnai sklinda gandai apie įvairius incidentus, taršą, pavojingas medžiagas. Ne visi jie teisingi. Patikimi šaltiniai tokiais atvejais – oficiali Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos informacija, Aplinkos apsaugos agentūros pranešimai.
Savivaldybės sprendimai ir projektai. Apie naujus statinius, remontus, mokesčius sklinda daugybė pusiau tiesų ir visiškai išgalvotų dalykų. Visada galite patikrinti oficialiame Klaipėdos miesto savivaldybės puslapyje klaipeda.lt arba tiesiogiai susisiekti su savivaldybe.
Sveikatos temos. Ypač po pandemijos, sveikatos dezinformacija tapo didžiulė problema. Ar tai būtų apie vakcinacijas, ligas ar gydymo metodus – visada tikrinkite su oficialiais sveikatos institucijų šaltiniais. Klaipėdoje tai būtų Klaipėdos universitetinė ligoninė, Visuomenės sveikatos biuras.
Vietiniai įvykiai ir nusikaltimai. „Vakar Melnragėje…” tipo pranešimai dažnai būna perdėti ar visai išgalvoti. Patikima informacija apie tikrus įvykius – Klaipėdos apskrities VPK pranešimai, patikimų vietinių naujienų portalų reportažai su konkrečiais šaltiniais.
Pastebėjau, kad Klaipėdoje ypač aktyviai dezinformacija plinta įvairiose rajono Facebook grupėse. „Melnragės gyventojai”, „Klaipėdos naujienos”, „Klaipėdos mamos” – tokiose grupėse informacija sklinda žaibiškai, bet ne visada tiksliai. Būkite ypač atsargūs su informacija iš tokių šaltinių.
Kaip ugdyti kritinį mąstymą kasdienybėje
Galiausiai, geriausias apsaugos būdas nuo dezinformacijos – tai nuolatinis kritinio mąstymo lavinimas. Tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinė praktika.
Klauskite „kodėl?” Kai matote bet kokią informaciją, įpratinkite klausti: kodėl man tai rodoma? Kas nori, kad aš tai pamatyčiau? Kam tai naudinga? Šie paprasti klausimai padeda išvengti automatinio patikėjimo.
Ieškokite įvairovės. Sąmoningai skaitykite įvairių pažiūrų šaltinius. Jei paprastai skaitote vieną naujienų portalą, pabandykite ir kitus. Tai padeda išvengti informacinio burbulo ir matyti platesnį vaizdą.
Sulėtinkite. Dezinformacija veikia, kai skubame. Prieš dalindamiesi kažkuo, padarykite pauzę. Palaukite kelias valandas ar net dieną. Dažnai per tą laiką paaiškėja, kad informacija buvo netiksli.
Pripažinkite klaidas. Visi kartais užkimba ant dezinformacijos – net ir aš, nors rašau šį straipsnį! Svarbu ne niekada neklysti, o pripažinti, kai suklydom, ir ištaisyti. Jei pasidalinote kažkuo, kas pasirodė esant netiesa, drąsiai parašykite: „Atsiprašau, patikrinau – tai buvo netiesa.”
Mokykitės nuolat. Dezinformacijos metodai nuolat keičiasi ir tobulėja. Kas veikė prieš metus, šiandien gali atrodyti kitaip. Sekite faktų tikrinimo organizacijas, skaitykite apie naujas schemas, dalinkitės žiniomis su kitais.
Kai dezinformacija tampa asmenine: kaip išlikti sveikam
Turiu prisipažinti – nuolatinis budėjimas dėl dezinformacijos gali būti varginantis. Kartais atrodo, kad negalima nieko tikėti, kad visur tykoja pavojai. Tai gali sukelti nerimą ir stresą.
Svarbu rasti balansą. Taip, būkite kritiškai mąstantys, bet nepaverskite to obsesija. Nereikia kiekvieno įrašo analizuoti valandą – pakanka kelių sekundžių sustojimo ir pagalvojimo.
Jei jaučiate, kad socialiniai tinklai kelia jums stresą, darykite pertraukas. Išjunkite pranešimus, paskirkite konkrečias valandas naujienų skaitymui, o ne nuolatinį skrollinimą. Klaipėdoje turime puikią jūrą, senamiesčio gatves, parkus – realus gyvenimas už ekranų ribų padeda išlaikyti perspektyvą.
Kalbėkite su žmonėmis gyvai. Virtualus pasaulis dažnai yra iškraipytas – tikroje Klaipėdoje, tikrose kaimynystėse žmonės paprastai yra daug protingesni ir mažiau radikalūs nei atrodo internete.
Prisiminkite, kad jūsų psichinė sveikata svarbesnė už bet kokią informaciją. Jei kažkas jums kelia stiprų nerimą ar baimę, prieš dalindamiesi ar reaguodami, sustokite ir pagalvokite – ar tai tikrai verta jūsų ramybės?
Žvilgsnis į ateitį: kaip kartu galime pagerinti situaciją
Dezinformacija nėra problema, kurią išspręs vienas žmogus ar net viena organizacija. Tai bendras iššūkis, reikalaujantis bendro atsako. Ir žinote ką? Aš tikiu, kad Klaipėdos bendruomenė gali būti puikus pavyzdys kitiems.
Mes galime pradėti nuo mažų dalykų. Kiekvienas iš mūsų, būdamas atsakingesnis informacijos vartotojas ir skleidėjas, prisideda prie sveikesnės informacinės aplinkos. Kai mes nustojame dalintis abejotinu turiniu, kai švelniai pataikom draugams, kai aktyviai ieškome tiesų – mes keičiame kultūrą.
Mokyklos ir bibliotekos Klaipėdoje galėtų daugiau dėmesio skirti skaitmeniniam raštingumui. Ne tik mokiniams, bet ir suaugusiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Gal galėtume organizuoti bendruomenines dirbtuves, kur žmonės mokytųsi atpažinti dezinformaciją?
Vietiniai žiniasklaidos kanalai galėtų dar aktyviau tikrinti faktus ir aiškinti savo darbo procesus. Kuo skaidresnė žurnalistika, tuo labiau žmonės pasitiki patikimais šaltiniais ir mažiau krypsta į abejotinus.
Socialiniai tinklai, žinoma, turėtų prisiimti daugiau atsakomybės. Bet kol jie to nedaro pakankamai, mes patys turime būti protingi vartotojai. Kaip nusprendžiame, ką valgyti dėl savo fizinės sveikatos, taip turėtume rinktis, kokią informaciją „valgome” dėl savo protinės sveikatos.
Galiausiai, tai yra apie pasitikėjimą. Dezinformacija klesti ten, kur žmonės nepasitiki institucijomis, žiniasklaida, vienas kitu. Kurdami stipresnes bendruomenes, kur žmonės pažįsta kaimynus, dalyvauja vietos gyvenime, jaučiasi išgirsti – mes kuriame aplinką, kur dezinformacijai sunkiau įsiskverbti.
Klaipėda yra nuostabus miestas su stipria bendruomene. Mes išgyvenome daug iššūkių istorijoje, ir šį taip pat įveiksime. Reikia tik šiek tiek pastangų, kantrybės ir noro mokytis. Pradėkite nuo šiandien – prieš pasidalindami kitu įrašu, sustokite sekundei ir pagalvokite. Ar tai tiesa? Ar tai naudinga? Ar tai verta dalintis? Šie paprasti klausimai gali pakeisti viską.
Informacija – tai galia, bet tik tada, kai ji teisinga. Būkime protingi, būkime kritiškai mąstantys, būkime atsakingi. Mūsų miestas ir mūsų bendruomenė nusipelno tiesos, ne melo. Ir kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie to, kad taip būtų.
