Kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo dezinformacijos socialiniuose tinkluose: praktinis vadovas Klaipėdos gyventojams

Kodėl dezinformacija tapo kasdienybe

Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, socialiniai tinklai seniai tapo pagrindiniu naujienų šaltiniu daugeliui žmonių. Rytinė kava su Facebook’u ar pietų pertrauka su Instagram’u – tai įprasta rutina. Tačiau kartu su patogumu atėjo ir problema: sunku atskirti, kas tiesa, o kas sumaniai sukurta dezinformacija.

Pernai Klaipėdos universiteto atliktas tyrimas parodė, kad net 67% uostamiesčio gyventojų bent kartą per mėnesį susiduria su įtartinu turiniu socialiniuose tinkluose. Dažniausiai tai susiję su vietos politika, sveikatos temomis ar tarptautiniais įvykiais. Problema ta, kad daugelis žmonių net nesupranta, jog skaito dezinformaciją – ji atrodo įtikinama, profesionali, kartais net labiau patraukli už tikrąsias naujienas.

Dezinformacija nėra vien melagingos žinios. Tai gali būti iškraipyta informacija, manipuliatyvūs antraščių tekstai, netikslūs kontekstai ar tiesiog pusiau teisingi teiginiai, kurie veda klaidingomis išvadomis. Ir svarbiausia – ji plinta žaibiškai, ypač kai liečia emocijas ar patvirtina mūsų jau turimus įsitikinimus.

Kokie požymiai turėtų įjungti raudoną šviesą

Pirmasis ir akivaizdžiausias ženklas – sensacingos antraštės. Jei matote tekstą tipo „ŠOKAS: Klaipėdos savivaldybė slepia ŠIURPIĄ tiesą” ar „Gydytojai TYLI apie šį paprastą būdą”, stabtelėkite. Profesionalūs žurnalistai vengia tokių formuluočių, nes jų tikslas – informuoti, o ne šokiruoti.

Antrasis dalykas – šaltinio patikimumas. Ar tai žinomas naujienų portalas? Ar svetainė turi kontaktus, redakciją, aiškią struktūrą? Dažnai dezinformaciją platina puslapiai su keistais pavadinimais, kurie bando imituoti tikrus žiniasklaidos kanalus. Pavyzdžiui, vietoj „delfi.lt” gali būti „delfi-naujienos.info” ar panašiai.

Trečias požymis – emocinis krūvis. Dezinformacija siekia sukelti stiprią reakciją: pyktį, baimę, pasipiktinimą ar netgi euforijos jausmą. Jei skaitydami jaučiate, kad emocijos ima viršų, sustokite ir pagalvokite – gal būtent to ir siekiama?

Dar vienas svarbus aspektas – datos ir kontekstas. Dažnai senus įvykius pateikia kaip naujus. Pavyzdžiui, 2019 metų nuotrauka iš Klaipėdos uosto gali būti panaudota iliustruojant visai kitą istoriją 2024-aisiais. Arba citata ištraukiama iš konteksto taip, kad įgyja visai kitą prasmę.

Kaip patikrinti informaciją per kelias minutes

Pirmiausia – Google paieška. Nukopijuokite įtartinos žinutės dalį ir įklijuokite į paieškos laukelį. Jei tai tikra svarbi naujiena, apie ją rašys keli šaltiniai. Jei randamas tik vienas šaltinis ar visai nieko – labai įtartina.

Nuotraukų patikrinimas taip pat nesudėtingas. Dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant nuotraukos ir pasirinkite „Search image with Google” arba panašų variantą. Pamatysite, kur dar buvo naudojama ši nuotrauka ir kokiame kontekste. Kartais paaiškėja, kad „šiandieninė” nuotrauka iš Klaipėdos iš tiesų yra penkerių metų senumo kadras iš Ispanijos.

Faktų tikrinimo svetainės – jūsų draugai. Lietuvoje veikia „Delfi Faktai”, „15min Faktai tikrinimas”, tarptautiniu mastu – „Snopes”, „FactCheck.org” ir kiti. Šie portalai profesionaliai tikrina populiarias abejotinas žinutes ir skelbia savo išvadas.

Dar vienas paprastas būdas – patikrinkite, ar informaciją patvirtina oficialūs šaltiniai. Jei kalbama apie Klaipėdos savivaldybės sprendimus – pažiūrėkite savivaldybės svetainėje. Jei apie sveikatos rekomendacijas – SAM ar pasaulinės sveikatos organizacijos puslapiuose. Užtrunka minutę, bet gali apsaugoti nuo dalyvavimo dezinformacijos sklaidoje.

Socialinių tinklų algoritmai ir jūsų burbulas

Facebook’as, Instagram’as, TikTok’as – visi šie tinklai veikia pagal algoritmą, kuris rodo jums tai, kas jums patinka. Skamba gerai, bet čia ir slypi problema. Jei kartą paspaudėte „patinka” ar pakomentavote įrašą tam tikra tema, algoritmas spręs, kad norite matyti daugiau panašaus turinio.

Taip susiformuoja vadinamasis informacijos burbulas. Matote tik tas nuomones, kurios sutampa su jūsų pačių įsitikinimais. Jei tikite, kad uosto rekonstrukcija – blogai, matysite daugiau kritikos. Jei manote priešingai – matysite tik teigiamus įrašus. Realybė dingsta kažkur per vidurį.

Klaipėdiečiai, kaip ir visi kiti, neretai net nepastebi, kad gyvena tokiame burbule. Atrodo, kad „visi” kalba apie tą patį, „visi” sutinka su tam tikra nuomone. Bet tai iliuzija – tiesiog algoritmas jums rodo vienašališką vaizdą.

Kaip išsivaduoti? Sąmoningai ieškokite skirtingų nuomonių. Sekite įvairius šaltinius, ne tik tuos, kurie jums patinka. Skaitykite komentarus po straipsniais, net jei nesutinkate su jais. Tai padeda suprasti, kad realybė sudėtingesnė nei atrodo jūsų naujienų sraute.

Kas platina dezinformaciją ir kodėl

Ne visada dezinformaciją platina profesionalūs manipuliatoriai ar užsienio šalių agentai. Dažniausiai tai daro paprasti žmonės – jūsų kaimynai, draugai, giminaičiai. Jie tiki tuo, ką dalijasi, ir nori „įspėti” kitus ar „atskleisti tiesą”.

Yra kelios pagrindinės motyvacijos. Pirmiausia – noras padėti. Žmogus pamato informaciją apie tariamai pavojingą vaistą ar sukčius, veikiančius Klaipėdoje, ir iš gerų ketinimų pasidalija su visais. Antra – patvirtinimo poreikis. Jei informacija patvirtina tai, kuo jau tikime, lengviau ja patikėti ir pasidalinti. Trečia – dėmesio troškimas. Sensacingi įrašai surenka daugiau reakcijų, komentarų, pasidalinimų.

Žinoma, yra ir profesionalių dezinformacijos platintojų. Jie kuria svetaines, kurios atrodo kaip naujienos, bet iš tikrųjų siekia politinių ar komercinių tikslų. Tokie puslapiai uždirba iš reklamos – kuo daugiau paspaudimų, tuo daugiau pinigų. Todėl jiems naudinga kurti sensacingą, šokiruojantį turinį, net jei jis netiesa.

Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, veikia ir užsienio šalių finansuojamos dezinformacijos kampanijos. Jos siekia sukelti visuomenės susiskaldymą, sumažinti pasitikėjimą institucijomis, platinti konkrečias politines nuostatas. Tokios kampanijos dažnai naudoja vietinius įvykius kaip pretekstą plačiau propagandai.

Praktiniai įrankiai ir metodai kasdienai

Sukurkite sau paprastą patikrinimo sąrašą. Prieš pasidalindami bet kokia informacija socialiniuose tinkluose, užduokite sau kelis klausimus: ar žinau šaltinį? Ar tikrinau faktus? Ar tai neskamba per daug sensacingai? Ar mano reakcija nėra per daug emocinga? Jei bent vienas atsakymas kelia abejonių – geriau nedalinkitės.

Įdiekite naršyklės papildinius, kurie padeda atpažinti nepatikimus šaltinius. „NewsGuard” ar panašūs įrankiai rodo patikimumo įvertinimus šalia naujienų svetainių. Nors jie nėra tobuli, bet gali padėti greitai identifikuoti akivaizdžiai probleminius šaltinius.

Mokykite savo artimuosius. Ypač vyresni žmonės dažnai neturi įgūdžių atpažinti dezinformaciją. Klaipėdoje veikia nemažai vyresnio amžiaus žmonių, kurie tik neseniai pradėjo aktyviai naudotis socialiniais tinklais. Jiems reikia pagalbos – paaiškinimo, kaip veikia algoritmai, kaip tikrinti šaltinius, kaip nereaguoti impulsyviai.

Dalyvaukite medijų raštingumo renginiuose. Klaipėdos bibliotekose, bendruomenių centruose kartais vyksta mokymai apie kritinį mąstymą ir dezinformacijos atpažinimą. Tai naudinga ne tik jums, bet ir bendruomenei – kuo daugiau žmonių moka atpažinti dezinformaciją, tuo sunkiau jai plisti.

Ką daryti, kai pastebite dezinformaciją

Pirmiausia – neplatinkite toliau. Net jei norite kritikuoti ar paneigti, pasidalinimas vis tiek padeda dezinformacijai pasiekti daugiau žmonių. Geriau parašykite savo įrašą su teisingais faktais, nenurodydami klaidingo šaltinio.

Praneškite platformai. Facebook’as, Instagram’as, Twitter/X – visi turi mechanizmus pranešti apie klaidinantį turinį. Tai ne visada veikia greitai ar efektyviai, bet vis tiek verta tai daryti. Kuo daugiau pranešimų, tuo didesnė tikimybė, kad turinys bus pašalintas.

Švelniai pataisykite dalijusįjį. Jei matote, kad draugas ar giminaitis pasidalino dezinformacija, parašykite asmenišką žinutę. Viešas gėdinimas neveikia – žmogus tik užsisklęs ir gynybiškai reaguos. Privati žinutė su nuoroda į faktų patikrinimą ar patikimą šaltinį veikia daug geriau.

Jei dezinformacija liečia vietos įvykius ar institucijas, galite pranešti ir jiems. Klaipėdos savivaldybė, policija ar kitos organizacijos kartais reaguoja į plintančias netiesas ir skelbia oficialius paneigimus. Jūsų pranešimas gali paskatinti juos tai padaryti greičiau.

Kai informacijos srautas tampa per daug

Nuolatinis budėjimas dėl dezinformacijos gali tapti varginantis. Kai kiekviena žinutė atrodo įtartina, kai nuolat abejoji viskuo – tai taip pat nėra sveika. Reikia rasti pusiausvyrą.

Apribokite laiką socialiniuose tinkluose. Tai padės ne tik sumažinti susidūrimą su dezinformacija, bet ir pagerina bendrą psichologinę būseną. Klaipėdiečiai, kaip ir kiti pajūrio miesto gyventojai, turi puikią galimybę pakeisti ekrano laiką pasivaikščiojimu pajūryje – tai tikrai naudingesnė alternatyva.

Pasirinkite kelis patikimus naujienų šaltinius ir laikykitės jų. Nebandykite sekti visko ir visur. Geriau gerai pažinti kelis kokybiškai dirbančius žurnalistus ar portalus nei chaotiškai naršyti po šimtus šaltinių.

Pripažinkite, kad ne viską galite žinoti ir kontroliuoti. Dezinformacija egzistuos nepriklausomai nuo jūsų pastangų. Jūsų tikslas – apsaugoti save ir artimuosius, bet ne išgelbėti visą pasaulį. Tai svarbu prisiminti, kad neperdegtumėte.

Kai kritinis mąstymas tampa įpročiu

Apsisaugojimas nuo dezinformacijos nėra vienkartinis veiksmas – tai nuolatinis procesas, kuris laikui bėgant tampa natūraliu įpročiu. Kaip ir dantų valymas ar saugos diržo segimas – iš pradžių reikia pastangų, bet vėliau darote automatiškai.

Klaipėdos gyventojai turi visas priemones efektyviai kovoti su dezinformacija. Mieste veikia bibliotekos su nemokamais mokymais, yra aktyvi pilietinė visuomenė, prieiga prie kokybiškai dirbančių žurnalistų. Svarbiausia – noras mokytis ir keisti savo įpročius.

Dezinformacija socialiniuose tinkluose niekur nedingo ir greičiausiai tik augs. Technologijos tobulėja, dirbtinis intelektas leidžia kurti vis įtikinamesnį klaidinantį turinį. Bet kartu tobulėja ir įrankiai jai atpažinti, didėja visuomenės sąmoningumas. Jūsų asmeninis indėlis – nors ir atrodo mažas – prisideda prie bendro atsparumo dezinformacijai.

Pradėkite nuo mažų žingsnių. Šiandien patikrinkite vieną įtartiną žinutę prieš pasidalindami. Rytoj paaiškinsite vyresniam giminaičiui, kaip veikia faktų tikrinimo svetainės. Poryt pastebėsite manipuliatyvią antraštę ir jos nepaspausite. Po savaitės tai jau bus įprotis, o po mėnesio – natūrali jūsų elgsena internete. Ir tai jau didelis laimėjimas.