Kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo dezinformacijos socialiniuose tinkluose: praktinis vadovas Klaipėdos gyventojams

Kodėl Klaipėdoje dezinformacija tapo kasdienybe

Prisimenu, kaip prieš keletą metų viena mano kaimynė iš Klaipėdos senamiesčio visiškai įtikėjo Facebook įrašu apie tai, kad uostamiestyje planuojama uždaryti visas mokyklas ir perkelti vaikus į vieną didžiulį centrą. Ji net pradėjo organizuoti protestus, kol paaiškėjo, kad visa informacija buvo visiškai išgalvota. Šis atvejis puikiai iliustruoja, kaip dezinformacija gali paveikti realų gyvenimą net mūsų mieste.

Klaipėda, būdama trečias pagal dydį Lietuvos miestas su aktyviais socialinių tinklų vartotojais, tapo derlinga dirva įvairiems dezinformacijos skleidėjams. Vietos Facebook grupės, kuriose dalijamasi naujienomis apie miestą, dažnai virsta tikru informaciniu chaosu. Viena vertus, tai puiku – žmonės aktyviai dalijasi informacija, diskutuoja apie miesto problemas. Kita vertus, tarp tikrų naujienų įsiterpia pranešimai, kurie neturi nieko bendra su tikrove.

Statistika rodo, kad Klaipėdos gyventojai vidutiniškai praleidžia apie 2-3 valandas per dieną socialiniuose tinkluose. Tai daug laiko, per kurį galime susidurti su šimtais įvairių pranešimų. Problema ta, kad mūsų smegenys nėra evoliucionavusios tokiam informacijos srautui apdoroti – mes paprasčiausiai neturime laiko ir išteklių visko patikrinti.

Kas slypi už klaidinančių pranešimų Klaipėdos socialiniuose tinkluose

Dezinformacija nėra vien tik atsitiktinės klaidos ar netyčiniai netikslumai. Dažnai tai yra sąmoningas veiksmas, turintis konkrečius tikslus. Klaipėdoje galime išskirti keletą pagrindinių dezinformacijos tipų, su kuriais susiduriame kasdien.

Pirma, yra komercinio pobūdžio dezinformacija. Pavyzdžiui, skleidžiami gandai apie konkuruojančias įmones uoste ar prekybos centrus, siekiant pakenkti jų reputacijai. Mačiau ne vieną atvejį, kai apie vieną ar kitą Klaipėdos restoraną buvo skleidžiama melaginga informacija, kuri vėliau pasirodė esanti konkurentų užsakytas veiksmas.

Antra, politinio pobūdžio dezinformacija. Ypač prieš savivaldos rinkimus Klaipėdoje socialiniai tinklai tiesiog sprogsta nuo įvairių nepatvirtintų kaltinimų, manipuliuotų faktų ir tiesioginių melų apie kandidatus. Žmonės dalijasi šia informacija nesusimąstydami, nes ji atitinka jų jau turimas nuostatas ar įsitikinimus.

Trečia, sensacinio pobūdžio dezinformacija. Tai pranešimai, kurie siekia sukelti emocijas – baimę, pyktį, pasipiktinimą. Pavyzdžiui, gandai apie nusikaltimus, kurie niekada neįvyko, ar apie pavojus sveikatai, kurie neturi jokio mokslinio pagrindo. Tokia informacija plinta greičiausiai, nes žmonės natūraliai labiau reaguoja į tai, kas kelia stiprias emocijas.

Kaip atpažinti dezinformaciją: konkretūs signalai

Per savo darbo patirtį bendraujant su Klaipėdos bendruomene išmokau atpažinti tam tikrus dezinformacijos požymius. Pirmiausia, atkreipkite dėmesį į antraštę. Jei ji rašoma DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS, turi daug šauktukinių ženklų ar skamba pernelyg sensacingai – tai jau pirmas signalas sustoti ir pagalvoti.

Pavyzdžiui, jei matote įrašą „SKUBIAI!!! KLAIPĖDOJE UŽDAROMAS UOSTAS!!! VISI PRARAS DARBUS!!!” – labai tikėtina, kad tai dezinformacija arba bent jau labai išpūsta informacija. Tikros naujienos paprastai skelbiamos ramiau, su konkrečiais faktais ir šaltiniais.

Antras svarbus požymis – informacijos šaltinis. Kas skelbia šią informaciją? Ar tai žinomas žiniasklaidos kanalas, oficiali institucija, ar tai kažkoks anoniminis profilis su keliais sekėjais? Klaipėdoje turime patikimų žiniasklaidos šaltinių – „Klaipėda”, „Vakarų ekspresas”, LRT Klaipėdos redakcija. Jei svarbi informacija apie miestą nepasirodo nė viename iš šių šaltinių, bet plinta tik per asmeninius profilius – tai rimtas pagrindas abejoti.

Trečias aspektas – vizualinė medžiaga. Dezinformacijoje dažnai naudojamos senos nuotraukos, nuotraukos iš kitų vietų ar net akivaizdžiai sumontuoti vaizdai. Prisimenu atvejį, kai Klaipėdos grupėje buvo pasidalinta nuotrauka, tariamai rodančia didžiulę spūstį prie Klaipėdos universitetinės ligoninės. Pasirodė, kad nuotrauka buvo iš Italijos ir padaryta prieš kelerius metus.

Dar vienas požymis – emocinis krūvis. Jei tekstas siekia sukelti stiprią emocinę reakciją – baimę, pyktį, neapykantą – sustokite. Dezinformacijos skleidėjai puikiai žino, kad emociškai paveikti žmonės mažiau kritiškai mąsto ir greičiau dalijasi informacija. Jei po pranešimo skaitymo jaučiate stiprų norą juo pasidalyti iš karto – tai geriausias metas to nedaryti ir pirmiausia patikrinti faktus.

Faktų tikrinimo įrankiai ir metodai

Gerai, kad šiandien turime įvairių būdų patikrinti informaciją. Pirmiausia, naudokite paprastą Google paiešką. Įveskite pagrindinius pranešimo žodžius ir pažiūrėkite, ar apie tai rašo patikimi šaltiniai. Jei tariamai svarbus įvykis Klaipėdoje niekur kitur neminimas – labai tikėtina, kad jo tiesiog nebuvo.

Nuotraukų tikrinimui galite naudoti „Google Reverse Image Search” funkciją. Tiesiog įkelkite nuotrauką arba įkopijuokite jos nuorodą, ir pamatysite, kur dar internete ši nuotrauka pasirodo. Taip galite greitai nustatyti, ar nuotrauka tikrai padaryta Klaipėdoje ir ar ji tikrai susijusi su aprašomu įvykiu.

Lietuvoje veikia ir specializuotos faktų tikrinimo iniciatyvos. „Delfi” projektas „Melo detektorius” reguliariai tikrina viešojoje erdvėje sklindančią informaciją. „15min” taip pat turi faktų tikrinimo skiltį. Nors šie projektai daugiausia dėmesio skiria nacionalinio lygmens informacijai, jie gali būti naudingi ir tikrinant su Klaipėda susijusius pranešimus, ypač jei jie susiję su platesniu kontekstu.

Klaipėdos atveju rekomenduoju sekti oficialius miesto institucijų kanalus. Klaipėdos miesto savivaldybė turi oficialią svetainę ir Facebook paskyrą, kur skelbiama patikima informacija apie miesto reikalus. Jei kažkas teigia, kad savivaldybė priėmė tam tikrą sprendimą – galite tiesiog patikrinti oficialią svetainę ar paskambinti į savivaldybę.

Dar vienas naudingas metodas – susisiekti su žmonėmis ar institucijomis, kurios minimos pranešime. Jei kažkas teigia, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė įvedė naujas taisykles ar kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras atšaukė spektaklius – tiesiog paskambinkite ar parašykite šioms institucijoms. Paprastai jie mielai paaiškina tikrąją situaciją.

Psichologinės spąstai, į kuriuos pakliūvame

Net žinodami apie dezinformacijos pavojų, mes visi esame pažeidžiami tam tikrų psichologinių mechanizmų. Vienas iš stipriausių – patvirtinimo šališkumas. Mes linkę tikėti informacija, kuri patvirtina mūsų jau turimas nuostatas, ir atmesti informaciją, kuri joms prieštarauja.

Pavyzdžiui, jei jau esate nusiteikęs neigiamai prieš tam tikrą politiką ar instituciją Klaipėdoje, labai lengvai patikėsite bet kokia negatyvia informacija apie juos, net jei ji nepagrįsta. Ir atvirkščiai – atmesime pagrįstą kritiką apie tai, ką palaikome. Šis mechanizmas veikia visiškai automatiškai, ir mes dažnai net nesuvokiame, kad jis mus veikia.

Kitas svarbus faktorius – socialinis spaudimas. Jei matome, kad mūsų draugai ar bendruomenės nariai dalijasi tam tikra informacija, mes natūraliai linkę ja patikėti. Klaipėdos vietos Facebook grupėse tai ypač aktualu – kai matome, kad kelios dešimtys žmonių, kuriuos pažįstame, dalijasi tam tikru pranešimu, mūsų smegenys automatiškai priima jį kaip patikimą.

Dar viena spąstai – informacijos perteklius ir nuovargis. Kai esame užversti informacija, mūsų kritinio mąstymo gebėjimai silpnėja. Tiesiog neturime energijos visko tikrinti, todėl pradedame pasikliauti greitais sprendimais ir intuicija. Deja, intuicija nėra geras vadovas informacijos amžiuje – ji dažnai mus apgauna.

Praktiniai žingsniai apsisaugoti nuo dezinformacijos

Pirmiausia, sukurkite sau asmeninę informacijos higienos sistemą. Tai reiškia, kad prieš pasidalindami bet kokia informacija, užduokite sau kelis paprastus klausimus: Kas yra šios informacijos šaltinis? Ar galiu tai patikrinti kituose šaltiniuose? Ar ši informacija nesiekia manipuliuoti mano emocijomis? Jei bent vienas atsakymas kelia abejonių – nesidaliykite.

Antra, įvairinkite savo informacijos šaltinius. Nesekite tik tų puslapių ar žmonių, kurie patvirtina jūsų nuostatas. Klaipėdos kontekste tai reiškia sekti įvairius vietos žiniasklaidos kanalus, skirtingų politinių pažiūrų atstovus, įvairias bendruomenės grupes. Taip gausite platesnį vaizdą ir sumažinsite patvirtinimo šališkumo riziką.

Trečia, mokykite kritiško mąstymo įgūdžių ne tik sau, bet ir savo artimiesiems. Ypač svarbu kalbėti apie tai su vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie dažnai yra pažeidžiamesni dezinformacijai. Paaiškinkite tėvams ar seneliams, kaip atpažinti nepatikimus šaltinius, kaip tikrinti informaciją. Tai ne vienkartinis pokalbis – tai nuolatinis procesas.

Ketvirta, būkite atsakingi socialinių tinklų vartotojai. Prieš paspausdami „Dalintis”, pagalvokite apie pasekmes. Net jei informacija galiausiai pasirodytų teisinga, bet jūs ja pasidalinote nepatikrinę – prisidedate prie dezinformacijos kultūros. Geriau pasidalinti vienu tikrai patikrintu įrašu per savaitę nei dešimčia nepatikrintų per dieną.

Penkta, aktyviai reaguokite į dezinformaciją, kai ją pastebite. Tai nereiškia, kad turite pradėti karštus ginčus komentaruose – tai retai būna produktyvu. Bet galite ramiai pasidalinti patikima informacija, pateikti nuorodas į patikimus šaltinius. Klaipėdos bendruomenės grupėse pastebėjau, kad kai keli žmonės mandagiai nurodo dezinformaciją ir pateikia faktus, tai dažnai sustabdo klaidingos informacijos plitimą.

Kaip elgtis, kai jau pasidalinote dezinformacija

Nutinka. Net būdami atsargūs, kartais galime pakliūti į dezinformacijos spąstus ir pasidalinti klaidinga informacija. Svarbiausia – kaip elgsimės, kai tai suprasime.

Pirmiausia, nepulkite į gynybą ir nebandykite pateisinti savo klaidos. Tai žmogiška – niekas nemėgsta pripažinti, kad suklydo. Bet gynybinė pozicija tik pablogina situaciją. Jei sužinojote, kad pasidalinote klaidinga informacija, tiesiog tai pripažinkite.

Antra, pašalinkite klaidingą įrašą arba bent jau pridėkite aiškų pataisymą. Parašykite paprastai: „Atsiprašau, pasidalinau nepatikrinta informacija. Paaiškėjo, kad tai netiesa.” Tai ne silpnumo ženklas – tai brandos ir atsakomybės demonstravimas. Klaipėdos bendruomenėje pastebėjau, kad žmonės gerbia tuos, kurie sugeba pripažinti klaidas.

Trečia, pasimokysite iš šios patirties. Pagalvokite, kodėl patikėjote šia informacija. Kas jus apgavo? Ar tai buvo emocinis krūvis, patikimo atrodantis šaltinis, ar gal tai, kad informacija atitiko jūsų nuostatas? Suprasdami, kas jus apgavo, galėsite būti atsargesni ateityje.

Bendruomenės vaidmuo kovojant su dezinformacija

Individualūs veiksmai yra svarbūs, bet tikrą skirtumą galime padaryti tik veikdami kartu kaip bendruomenė. Klaipėdoje turime stiprių bendruomenių – kaimynystės, interesų grupės, profesinės asociacijos. Visos jos gali prisidėti prie dezinformacijos mažinimo.

Vietos Facebook grupių administratoriai turi ypač svarbų vaidmenį. Jie gali nustatyti aiškias taisykles dėl informacijos dalijimosi, reikalauti šaltinių nurodymų, šalinti akivaizdžią dezinformaciją. Kai kurios Klaipėdos grupės jau tai daro – pavyzdžiui, reikalauja, kad naujienos būtų skelbiamos su nuorodomis į patikimus šaltinius.

Vietos žiniasklaida taip pat turi svarbią misiją. Ne tik skelbti tikslią informaciją, bet ir aktyviai demaskuoti dezinformaciją. Kai kurie Klaipėdos žiniasklaidos kanalai jau tai daro – pavyzdžiui, skelbia straipsnius, kuriuose patikrina populiarius gandus ar klaidingą informaciją apie miestą.

Švietimo įstaigos – mokyklos, bibliotekos, bendruomenės centrai – gali organizuoti mokymus apie medijų raštingumą ir kritinį mąstymą. Ypač svarbu tai daryti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažnai yra pažeidžiamesni dezinformacijai. Klaipėdoje jau yra tokių iniciatyvų – pavyzdžiui, kai kurios bibliotekos organizuoja užsiėmimus apie saugų elgesį internete.

Savivaldybė ir kitos viešosios institucijos gali prisidėti būdamos aktyvesnės ir skaidresnės. Kuo greičiau ir aiškiau oficialios institucijos komunikuoja apie svarbius klausimus, tuo mažiau erdvės lieka gandams ir dezinformacijai. Jei žmonės gali lengvai rasti tikslią informaciją oficialiais kanalais, jie mažiau pasikliauja abejotinais šaltiniais.

Informacijos ekologija kaip kasdienė praktika

Grįžtant prie to, nuo ko pradėjome – mano kaimynės istorijos apie tariamą mokyklų uždarymą Klaipėdoje – šis atvejis puikiai iliustruoja, kaip dezinformacija gali paveikti realų gyvenimą. Bet jis taip pat rodo, kad su šia problema galima susidoroti. Ta kaimynė, kai sužinojo tiesą, tapo viena aktyviausių dezinformacijos kovotojų savo rate – dabar ji visada tikrina faktus prieš dalindamasi informacija ir padeda kitiems tai daryti.

Apsisaugoti nuo dezinformacijos nėra vienkartinis veiksmas – tai nuolatinė praktika, savotiška informacijos higiena. Kaip kasdien plauname rankas, kad apsisaugotume nuo ligų, taip turėtume kasdien praktikuoti informacijos higienos įgūdžius, kad apsisaugotume nuo dezinformacijos.

Klaipėdos bendruomenė yra pakankamai maža, kad galėtume realiai paveikti informacinę aplinką savo mieste. Kiekvienas iš mūsų, būdamas atsakingesnis informacijos vartotojas ir platintojas, prisideda prie sveikesnės informacinės ekosistemos kūrimo. Tai ne tik apie mūsų pačių apsaugą – tai apie atsakomybę už bendruomenę, kurioje gyvename.

Socialiniai tinklai niekur nedings, o informacijos srautai tik didės. Bet tai nereiškia, kad turime pasinerti į chaosą. Turėdami tinkamus įrankius, žinias ir bendruomenės palaikymą, galime išmokti naršyti šioje sudėtingoje informacinėje aplinkoje. Klaipėda gali tapti pavyzdžiu kitiems Lietuvos miestams, kaip bendruomenė gali sėkmingai kovoti su dezinformacija – bet tam reikia, kad kiekvienas iš mūsų prisiimtų savo dalį atsakomybės.