Kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo dezinformacijos socialiniuose tinkluose: praktinis vadovas Klaipėdos gyventojams

Kodėl Klaipėdoje dezinformacija tampa vis didesne problema

Pažiūrėkim tiesiai į akis – mūsų uostamiestyje, kaip ir visoje Lietuvoje, socialiniai tinklai tapo pagrindiniu naujienų šaltiniu daugeliui žmonių. Rytą atsibundam, pirmiausia patikrinam Facebook’ą ar Instagram’ą, pietų pertraukėlės metu skrollinam naujienas, o vakare prieš miegą dar kartą pažiūrim, kas naujo. Tačiau kartu su šia patogybe atėjo ir rimta problema – dezinformacija plinta greičiau nei tikrosios naujienos.

Klaipėdoje situacija ypatinga dėl kelių priežasčių. Pirma, esam uostamiestis su aktyvia ekonomine veikla, todėl dažnai tampam įvairių manipuliacijų taikiniu. Antra, mūsų mieste gyvena įvairi bendruomenė, o tai reiškia, kad skirtingos grupės gali būti veikiamos skirtingų dezinformacijos kampanijų. Trečia, dėl geografinės padėties esam jautresni geopolitinėms įtampoms, o tai sukuria derlingą dirvą gandams ir netiksliai informacijai.

Pastaraisiais metais pastebėjau, kaip mano kaimynai, draugai ir pažįstami dalijasi akivaizdžiai nepatikima informacija apie viską – nuo uosto plėtros planų iki sveikatos priežiūros įstaigų darbo. Kartais tai nekaltų klaidų rezultatas, bet dažnai tai tikslingas bandymas manipuliuoti visuomene.

Kas iš tikrųjų yra dezinformacija ir kaip ji skiriasi nuo paprastos klaidos

Prieš mokydamiesi apsisaugoti, turim suprasti, su kuo kovojam. Dezinformacija – tai ne bet kokia klaida ar netiksli informacija. Tai tyčia skleidžiama melaginga ar klaidinanti informacija, skirta sukelti tam tikrą poveikį: suformuoti nuomonę, pakeisti elgesį ar tiesiog pasėti chaosą.

Skirkime tris pagrindinius dalykus:

Misinformacija – tai netyčia skleidžiama neteisinga informacija. Pavyzdžiui, jūsų draugas gali pasidalinti straipsniu apie naują parduotuvę Klaipėdoje, nežinodamas, kad informacija pasenusi ar netiksli. Jis neturi blogų ketinimų, tiesiog suklydo.

Dezinformacija – tai sąmoningai kuriamas ir skleidžiamas melas. Kažkas tyčia sukuria netikrą naujieną apie, tarkim, planuojamą gamyklos uždarymą Klaipėdoje, norėdamas sukelti paniką ar pasipelnyti iš situacijos.

Malinformacija – tai tikra informacija, kuri skleidžiama siekiant pakenkti. Pavyzdžiui, kažkas gali viešai dalintis kieno nors asmens duomenimis ar kompromituojančia, nors ir tikra, informacija.

Klaipėdos kontekste dažniausiai susiduriame su dezinformacija, susijusia su verslo projektais, savivaldybės sprendimais, nekilnojamojo turto rinka ir, žinoma, politika. Ypač aktyviai dezinformacija plinta prieš rinkimus ar kai priimami svarbūs miestui sprendimai.

Pagrindiniai požymiai, kad kažkas negerai su ta informacija

Išmokit atpažinti raudonas vėliavėles. Štai konkretūs ženklai, kad su informacija, kurią matote socialiniuose tinkluose, kažkas negerai:

Emociškai perkrauti antraštės. Jei antraštė rėkia, naudoja daug šauktukinių ženklų, žodžius DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS ar tokius posakius kaip „ŠOKAS!”, „NIEKAS APIE TAI NEKALBA!”, „DALINKITĖS, KOL NEIŠTRYNĖ!” – sustokite ir pagalvokite. Patikimi šaltiniai nenaudoja tokių manipuliacinių būdų.

Šaltiniai neįvardinti arba įtartini. Tikri žurnalistai visada nurodo savo šaltinius. Jei straipsnyje rašoma „ekspertai sako”, „žmonės kalba”, „patikimi šaltiniai teigia”, bet nenurodoma, kas tie ekspertai ar šaltiniai – tai didelis klaustukas. Klaipėdoje veikia daug profesionalių žiniasklaidos priemonių – „Klaipėda”, „Vakarų ekspresas”, nacionaliniai portalai. Jie visada nurodo konkrečius šaltinius.

Datos ir faktai nesutampa. Dažnai dezinformacijos kūrėjai paima seną nuotrauką ar straipsnį ir pristato jį kaip šviežią naujieną. Pavyzdžiui, 2019 metų nuotrauka iš Klaipėdos uosto gali būti pateikiama kaip „šiandien įvykęs incidentas”. Visada tikrinkite datas.

Kiti žiniasklaidos šaltiniai apie tai nepraneša. Jei kažkas skelbia sensacingą naujieną apie Klaipėdą, bet nei vienas rimtas žiniasklaidos šaltinis apie tai nerašo – labai tikėtina, kad tai melas. Tikros naujienos greitai pasiekia įvairius šaltinius.

Nuotraukos atrodo keistai. Šiuolaikinės technologijos leidžia labai įtikinamai klastoti nuotraukas ir vaizdo įrašus. Atkreipkite dėmesį į keistas šešėlių kryptis, nenatūralias proporcijas, pikseliuotus plotus.

Praktiniai įrankiai ir metodai informacijos patikrinimui

Gerai, dabar pereikime prie konkretaus darbo. Štai kaip galite patys patikrinti informaciją, kurią matote socialiniuose tinkluose:

Google atvirkštinė paieška nuotraukoms. Tai paprasčiausias ir efektyviausias būdas patikrinti, ar nuotrauka tikrai rodo tai, ką teigia jos aprašymas. Tiesiog eikite į images.google.com, spustelėkite fotoaparato ikoną ir įkelkite įtartiną nuotrauką arba įklijuokite jos nuorodą. Google parodys, kur dar internete pasirodo ši nuotrauka ir kokiame kontekste. Jei nuotrauka, kuri tariamai parodo „šiandienos įvykį Klaipėdoje”, iš tikrųjų yra iš 2015 metų straipsnio apie visai kitą miestą – žinosite, kad esate apgaudinėjami.

Patikrinkite domeno vardą. Dezinformacijos skleidėjai dažnai kuria svetaines, kurios atrodo panašios į tikrų naujienų portalų vardus, bet šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, vietoj „delfi.lt” gali būti „delfii.lt” ar „delfi-naujienos.lt”. Visada atidžiai žiūrėkite į URL adresą.

Naudokite faktų tikrinimo svetaines. Lietuvoje veikia „Delfi Faktai”, „15min Faktai” ir kiti faktų tikrinimo projektai. Įveskite paieškoje pagrindinius įtartinos naujienos žodžius – galbūt kažkas jau yra patikinęs šią informaciją.

Perskaitykite visą straipsnį, ne tik antraštę. Tai skamba akivaizdžiai, bet daugelis žmonių dalijasi straipsniais perskaitę tik antraštę. Dažnai antraštė būna klaidinanti, o pačiame tekste informacija visai kitokia arba labai niuansuota.

Pasitikrinkite autorių. Kas parašė šį straipsnį? Ar galite rasti informacijos apie šį žmogų? Ar jis turi patirties šioje srityje? Ar yra kitų jo parašytų straipsnių? Jei autorius anonimiškas ar nerandamas – tai įtartina.

Kaip veikia dezinformacijos sklaida Klaipėdos socialiniuose tinkluose

Supraskit mechanizmą, kaip dezinformacija pasiekia jus. Klaipėdoje, kaip ir kitur, dezinformacija plinta per kelis kanalus:

Vietinės Facebook grupės. Mūsų mieste veikia dešimtys aktyvių Facebook grupių – nuo „Klaipėda” su daugiau nei 100 tūkstančių narių iki mažesnių kaimynijų grupių. Šios grupės yra puiki vieta bendruomenei bendrauti, bet kartu – ir dezinformacijos sklaidos židinys. Ypač rizikingos grupės, kuriose nėra aktyvių moderatorių arba kurios leidžia dalintis bet kokiu turiniu be patikrinimo.

Influenceriai ir nuomonės lyderiai. Kai kurie populiarūs Klaipėdos gyventojai socialiniuose tinkluose turi tūkstančius sekėjų. Jei jie, net ir netyčia, pasidalina dezinformacija – ji greitai pasiekia didelę auditoriją. O kai kurie sąmoningai naudoja savo įtaką skleisdami klaidinančią informaciją.

Botai ir netikri profiliai. Taip, ir Klaipėdos socialiniuose tinkluose veikia botai – automatizuotos paskyros, kurios masiškai dalijasi tam tikru turiniu. Atpažinti juos galima pagal tai, kad profilis naujas, turi mažai draugų, dalijasi tik vieno tipo turiniu, naudoja standartines nuotraukas.

Koordinuotos kampanijos. Kartais dezinformacija skleidžiama koordinuotai – daugybė paskyrų vienu metu pradeda dalintis ta pačia informacija. Tai gali būti susiję su politinėmis kampanijomis, verslo konkurencija ar kitais interesais.

Pastebėjau, kad Klaipėdoje dezinformacija ypač aktyviai plinta keliomis temomis: nekilnojamasis turtas (melagingos naujienos apie planuojamus projektus), uosto veikla (klaidinanti informacija apie taršą ar darbo vietas), savivaldybės sprendimai (iškraipyti faktai apie biudžetą ar projektus) ir sveikatos klausimai (ypač po pandemijos).

Ką daryti, kai pamatote dezinformaciją

Gerai, atpažinote dezinformaciją. Kas toliau? Štai konkretūs veiksmai:

Nesidalikit! Tai svarbiausia. Net jei norite pasidalinti norėdami paneigti ar pakomentuo – vis tiek dalijatės. Algoritmai neskiria, ar dalinsitės pritardami, ar kritikuodami – jie tiesiog mato, kad turinys populiarus, ir rodo jį dar daugiau žmonių. Vietoj dalijimosi geriau parašykite savo įrašą su teisingais faktais.

Praneškite platformai. Facebook, Instagram, Twitter ir kitos platformos turi mechanizmus pranešti apie klaidinantį turinį. Naudokitės jais. Taip, procesas ne visada veiksmingas, bet kuo daugiau žmonių praneša – tuo didesnė tikimybė, kad turinys bus pašalintas.

Švelniai pataisykite dalijusis žmogų. Jei jūsų draugas ar šeimos narys pasidalino dezinformacija, parašykite jam asmeniškai (ne viešai, kad nesugėdintumėte). Paaiškinkite, kodėl informacija neteisinga, ir pateikite patikimus šaltinius. Būkite malonus – dauguma žmonių dalijasi dezinformacija ne iš blogų ketinimų, o tiesiog nesuprasdami.

Praneškite grupės administratoriams. Jei dezinformacija plinta vietinėje Facebook grupėje, parašykite administratoriams. Daugelis Klaipėdos grupių administratorių rimtai žiūri į šią problemą ir nori, kad jų grupėse būtų dalijamasi tik patikima informacija.

Pasidalinkite teisingais faktais. Vietoj to, kad dalintumėtės melaginga informacija, pasidalinkite teisingais faktais iš patikimų šaltinių. Jei matote dezinformaciją apie Klaipėdos uostą, pasidalinkite oficialiu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešimu.

Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius

Prevencija geriau nei gydymas. Štai kaip sukurti atsparumą dezinformacijai sau ir savo šeimai:

Diversifikuokite naujienų šaltinius. Negaukite visų naujienų tik iš Facebook ar vieno portalo. Skaitykite kelias skirtingas žiniasklaidos priemones – ir vietines Klaipėdos, ir nacionalines. Taip gausit platesnį vaizdą ir lengviau atpažinsit, kai kažkas neatitinka bendro naratyvo.

Kalbėkitės su šeima apie dezinformaciją. Ypač svarbu kalbėtis su vyresniais šeimos nariais, kurie dažnai būna pažeidžiamesni dezinformacijai. Paaiškinkite jiems pagrindinius požymius, kaip atpažinti netikrą informaciją. Taip pat kalbėkitės su vaikais ir paaugliais – jie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose ir turi mokėti kritiškai vertinti informaciją.

Sustabdykite automatinį dalijimąsi. Įpratinkite save sustoti ir pagalvoti prieš spausdami „dalintis”. Užduokite sau kelis klausimus: Ar tikrai žinau, kad tai tiesa? Ar patikrinau šaltinį? Ar suprantu visą kontekstą? Jei į bent vieną atsakymas „ne” – nesidalikit.

Sekite faktų tikrinimo iniciatyvas. Užsiprenumeruokite „Delfi Faktai”, „15min Faktai” ir kitus faktų tikrinimo projektus. Jie reguliariai skelbia paneigimus populiarių dezinformacijos atvejų.

Išsiugdykite informacinę higieną. Lygiai kaip prausimės rankas prieš valgydami, turėtume turėti informacinės higienos įpročius. Tai reiškia reguliarų šaltinių tikrinimą, kritinį mąstymą ir sąmoningą požiūrį į tai, ką skaitome ir kuo tikime.

Vietiniai ištekliai ir pagalba Klaipėdoje

Gera žinia – Klaipėdoje turime išteklių, kurie gali padėti kovoti su dezinformacija:

Klaipėdos miesto savivaldybė. Oficialus savivaldybės puslapis ir socialiniai tinklai skelbia patikimą informaciją apie miesto gyvenimą. Jei abejojate informacija apie savivaldybės sprendimus ar projektus – tiesiog paskambinkite ar parašykite el. laišką. Savivaldybės komunikacijos specialistai paprastai greitai atsako.

Klaipėdos žiniasklaida. Laikraštis „Klaipėda”, „Vakarų ekspresas”, „Klaipėda.diena.lt” ir kiti vietiniai žiniasklaidos šaltiniai laikosi žurnalistikos etikos kodekso ir tikrina faktus prieš publikuodami. Jei kažkas skelbia sensacingą naujieną apie Klaipėdą, patikrinkite, ar apie tai rašo šie šaltiniai.

Klaipėdos universitetas. Universitete veikia komunikacijos ir žurnalistikos programos, kurių dėstytojai ir studentai aktyviai tiria dezinformacijos fenomeną. Kartais rengiami vieši renginiai apie medijų raštingumą – verta dalyvauti.

Vietinės bibliotekos. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka ir jos filialai reguliariai organizuoja mokymus apie skaitmeninį raštingumą ir kritinį mąstymą. Tai puiki vieta mokytis ir senyvo amžiaus žmonėms, kurie nori geriau suprasti šiuolaikines technologijas.

Bendruomeninės organizacijos. Klaipėdoje veikia įvairios NVO, kurios dirba su bendruomene ir gali padėti švietimo klausimais. Kai kurios iš jų organizuoja seminarus apie medijų raštingumą.

Kai dezinformacija tampa asmeniška: ką daryti, jei taikoma jums

Kartais dezinformacija gali būti nukreipta asmeniškai prieš jus – melagingos kalbos, sufabrikuotos nuotraukos, iškraipyti faktai apie jūsų verslą ar veiklą. Tai gali būti labai skaudu ir žalinga. Štai ką daryt tokiu atveju:

Dokumentuokite viską. Darykite ekrano kopijas, išsaugokite nuorodas, fiksuokite datas. Tai gali prireikti teisinėms procedūroms ar skundams platformoms.

Neskubėkite reaguoti emociškai. Suprantu, kad tai sunku, bet pirmasis impulsas – įsiutusiai atsakyti – paprastai tik pablogina situaciją. Pasiimkite laiko, atvėskite galvą, pasikonsultuokite su patikimais žmonėmis.

Oficialiai paneikite faktus. Jei dezinformacija plinta plačiai, pasiruoškite oficialų paneigimą su faktais ir įrodymais. Paskelbkite jį savo socialiniuose tinkluose ir, jei įmanoma, patikimose žiniasklaidos priemonėse.

Kreipkitės į teisininkus. Jei dezinformacija kenkia jūsų reputacijai ar verslui, pasikonsultuokite su teisininku. Lietuvoje yra įstatymų, ginančių nuo šmeižto ir melagingos informacijos sklaidos.

Praneškite policijai. Jei dezinformacija apima grasinimus, asmens duomenų atskleidimą ar kitus nusikaltimus – kreipkitės į Klaipėdos apskrities policiją. Kibernetiniai nusikaltimai yra rimta problema, ir policija turi specialius padalinius, dirbančius su tokiais atvejais.

Kodėl verta stengtis ir kaip tai keičia mūsų miestą

Žinau, ką galvojate – „Ar tai tikrai verta pastangų? Ar vienas žmogus gali ką nors pakeisti?” Atsakymas – taip, absoliučiai verta, ir taip, galite pakeisti.

Kiekvienas kartas, kai sustojate ir patikrinate faktą prieš juo patikėdami ar pasidalindami, darote mūsų informacinę erdvę švaresnę. Kiekvienas kartas, kai švelniai pataisote draugą, skleidžiantį dezinformaciją, padėdate jam tapti atspariausiam manipuliacijoms. Kiekvienas kartas, kai pranešate apie klaidinantį turinį, padarote socialinių tinklų platformas šiek tiek saugesnes.

Klaipėda – tai nedidelis miestas, kur žmonės pažįsta vienas kitą, kur bendruomenė stipri. Tai mūsų pranašumas kovojant su dezinformacija. Kai bendruomenė yra informuota ir budriai, dezinformacijai sunkiau įsigalėti. Matau tai praktikoje – kai Klaipėdos Facebook grupių administratoriai pradėjo aktyviau moderuoti turinį, kai žmonės pradėjo daugiau klausti šaltinių, kai vietinė žiniasklaida ėmė dažniau tikrinti faktus – mūsų informacinė erdvė tapo sveikesnė.

Tai ne tik apie kovą su melu. Tai apie bendruomenės stiprinimą, demokratijos gynimą, sveiko viešojo diskurso puoselėjimą. Kai mokame atpažinti dezinformaciją, tampame laisvi priimti sprendimus remdamiesi tikrais faktais, o ne manipuliacijomis. Tai reiškia geresnius sprendimus rinkimuose, protingesnius verslo pasirinkimus, sveikesnes diskusijas apie mūsų miesto ateitį.

Pradėkite nuo mažų dalykų. Kitą kartą, kai pamatysite socialiniuose tinkluose kažką, kas atrodo per daug sensacinga ar per daug tobula, kad būtų tiesa – sustokite. Pasitikrinkite. Paklauskit savęs: „Ar tikrai žinau, kad tai tiesa?” Ir jei nežinote – nedalinkitės. Mokykite šito savo vaikus, tėvus, draugus. Kalbėkitės apie tai kavos pertraukėlėse, šeimos vakarienėse, susitikimuose su draugais.

Klaipėda nusipelno sveikos informacinės erdvės. Mes visi nusipelnome gyventi bendruomenėje, kur galime pasitikėti informacija, kurią gaunama, kur diskusijos grindžiamos faktais, o ne melu. Ir tai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų – nuo mažų, kasdienių pasirinkimų, kaip vartojame ir dalijamės informacija. Taigi kitą kartą, kai būsite socialiniuose tinkluose, prisiminkite šiuos patarimus. Būkite kritiškas, būkite atsakingas, būkite tas, kuris stabdo dezinformacijos bangą, o ne ją skleidžia. Mūsų miestas taps geresne vieta gyventi, kai visi prisidėsime prie šio darbo.