Kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo dezinformacijos socialiniuose tinkluose: praktinis Klaipėdos gyventojų vadovas
Kodėl Klaipėdoje dezinformacija plinta kaip gaisras
Sėdžiu kavos taurę rankose ir skrolinu Facebook’ą – ir štai jau trečią kartą per savaitę matau, kaip mano kaimynė iš Žardės dalijasi įrašu apie „pavojingus 5G bokštus”, kurie tariamai kelia grėsmę mūsų sveikatai. Prieš kelias dienas buvo „sensacija” apie tai, kad Klaipėdos uoste esą aptiktas slaptų ginklų krovinys. O dar anksčiau – istorija apie „chemtrails” virš Smiltynės. Nieko iš to nebuvo tiesa, bet žmonės dalindavosi, komentavo, pykdavosi.
Klaipėda, kaip ir bet kuris kitas Lietuvos miestas, nėra apsaugotas nuo dezinformacijos bangų. Tiesą sakant, būdami uostamiestyje, turime papildomų „privilegijų” – čia plinta gandai apie NATO, apie laivus, apie tarptautinę politiką. Pridėkite prie to aktyvią rusiškai kalbančią bendruomenę, kurios dalis vis dar gauna informaciją iš Rusijos šaltinių, ir gausite puikią dirvą įvairioms manipuliacijoms.
Socialiniai tinklai tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu daugeliui klaipėdiečių. Pagal statistiką, beveik 70% Lietuvos gyventojų naujienas skaito būtent per Facebook’ą ar kitas platformas. Problema ta, kad šiose platformose tiesa ir melas dažnai atrodo vienodai įtikinamai. O algoritmai, kurie sprendžia, ką mes matysime savo srautų, visai nesirūpina tiesos kriterijais – jiems svarbu, kas sulauks daugiau paspaudimų, reakcijų, komentarų. Ir dažnai būtent skandalingos, šokiruojančios, piktinančios žinutės laimi šį dėmesio konkursą.
Kas yra dezinformacija ir kaip ji skiriasi nuo paprastos klaidos
Pirmiausia reikia suprasti, kad ne kiekviena klaidinga informacija yra dezinformacija. Jūsų draugas gali pasidalinti netiksliu įrašu apie oro prognozę – tai tiesiog klaida. Bet kai kažkas tyčia kuria ir platina melą, siekdamas konkrečių tikslų – tai jau dezinformacija.
Dezinformacija turi aiškų tikslą: sukelti paniką, pakeisti viešąją nuomonę, diskredituoti institucijas ar asmenis, susilpninti pasitikėjimą demokratinėmis struktūromis. Kartais tikslas gali būti ir prozaiškesnis – tiesiog uždirbti pinigų iš reklamos, kuri rodoma šalia sensacingų naujienų.
Yra ir tarpinė kategorija – tai vadinamoji misinformacija. Tai klaidinga informacija, kuria žmonės dalijasi tikėdami, kad ji teisinga. Pavyzdžiui, jūsų teta iš Melnragės gali nuoširdžiai tikėti, kad citrinų sultys gydo vėžį, ir dalintis tokiais įrašais gerais ketinimais. Ji nemeluoja tyčia – ji tiesiog suklaidinta.
Klaipėdoje dažniausiai susiduriame su keliais dezinformacijos tipais. Pirma, tai gandai apie vietos įvykius – tariamai nusikaltimai, nelaimingi atsitikimai, kurie iš tiesų neįvyko arba buvo stipriai išpūsti. Antra, tai politinė propaganda, ypač susijusi su Rusija, NATO, geopolitika. Trečia – sveikatos dezinformacija, kuri tapo ypač aktuali COVID-19 pandemijos metu ir vis dar neišnyko.
Kaip atpažinti melą: konkretūs požymiai
Mokytis atpažinti dezinformaciją – tai kaip mokytis plaukti. Iš pradžių atrodo sudėtinga, bet kai įgaunate įgūdį, jis tampa automatinis. Štai keletas konkrečių dalykų, į kuriuos turėtumėte atkreipti dėmesį.
Antraštė šaukia ir provokuoja. Jei antraštė atrodo per daug šokiruojanti, per daug kategoriškai – „ŠOKAS! Klaipėdoje…”, „To jums niekas nepasakys!”, „Jie slepia tiesą!” – sustokite ir pagalvokite. Rimti žurnalistai nenaudoja tokių antraščių. Tai klasikinis clickbait, kurio tikslas – pritraukti dėmesį bet kokia kaina.
Nėra aiškaus šaltinio. Patikima žinutė visada nurodo, iš kur gauta informacija. „Kaip praneša Klaipėdos apskrities VPK”, „Pasak Klaipėdos universiteto mokslininko”, „Rašo DELFI” – tai normalūs šaltinių nurodymai. Bet jei skaitote „žmonės sako”, „ekspertai įspėja”, „slaptieji šaltiniai atskleidžia” – tai raudonos vėliavėlės.
Emocijos užgožia faktus. Dezinformacija dažnai apeliacijos į jausmus – baimę, pyktį, pasipiktinimą. Jei skaitydami tekstą jaučiate stiprią emocinę reakciją, sustokite. Būtent to ir siekiama – kad emocijos užgožtų racionalų mąstymą ir jūs pasidalintumėte įrašu nepatikrinę.
Datos ir kontekstas neaiškūs. Dažna dezinformacijos technika – paimti seną nuotrauką ar vaizdo įrašą ir pateikti jį kaip šviežią naujieną. Pavyzdžiui, gali būti rodomas 2015 metų incidentas Klaipėdos uoste, bet pateikiamas taip, lyg tai būtų įvykę vakar.
Kalbos kokybė prasta. Nors tai ne visada taikytina, bet dažnai dezinformacija būna prastai parašyta – su gramatinėmis klaidomis, keista sakių konstrukcija, netaisyklingais žodžiais. Tai gali reikšti, kad tekstas buvo verčiamas automatiškai arba rašytas skubant.
Instrumentai ir būdai faktų tikrinimui
Gerai, dabar žinote, į ką atkreipti dėmesį. Bet kaip praktiškai patikrinti, ar informacija teisinga? Štai keletas konkrečių žingsnių, kuriuos gali atlikti kiekvienas klaipėdietis.
Google paieška – jūsų geriausias draugas. Nukopijuokite įdomią antraštę ir įklijuokite ją į Google. Jei tai tikra naujiena, ją bus paskelbę ir kiti šaltiniai. Jei radote tik vieną svetainę, kuri apie tai rašo, o ta svetainė atrodo įtartinai – greičiausiai tai melas. Patikimi įvykiai visada atsispindi keliuose šaltiniuose.
Patikrinkite svetainės reputaciją. Ar girdėjote apie šį portalą anksčiau? Ar jis turi aiškią redakciją, kontaktus? Pabandykite rasti skyrių „Apie mus” – jei jo nėra arba jis labai miglotai aprašo, kas už portalo stovi, tai įtartina. Klaipėdoje turime patikimų vietos žiniasklaidos šaltinių – „Klaipėda”, „Vakarų ekspresas”, nacionaliniai portalai kaip DELFI, LRT. Jei svarbi vietos naujiena neatsispindi nė viename iš jų – labai tikėtina, kad ji netiesa.
Atvirkštinė vaizdo paieška. Jei matote šokiruojančią nuotrauką, galite patikrinti, ar ji tikrai rodo tai, ką teigia aprašymas. Eikite į images.google.com, įkelkite nuotrauką arba įklijuokite jos nuorodą. Google parodys, kur dar internete yra ši nuotrauka. Dažnai paaiškėja, kad „šiandienos įvykio Klaipėdoje” nuotrauka iš tiesų buvo padaryta prieš penkerius metus Lenkijoje.
Faktų tikrinimo platformos. Lietuvoje veikia „Delfi.lt/melo-detektorius”, „Faktai.lt” ir kiti projektai, kurie tiria populiarias dezinformacijos istorijas. Verta pasitikrinti, ar jūsų matyta naujiena jau nėra išanalizuota ir paneigta.
Pasitikrinkite save. Klauskit savęs: kodėl aš tikiu šia informacija? Ar todėl, kad ji patvirtina mano nuostatas? Ar todėl, kad ją pasidalino žmogus, kurį gerbiu? Tai nėra geri kriterijai. Konfirmacijos šališkumas – tai mūsų polinkis tikėti informacija, kuri atitinka mūsų įsitikinimus, ir atmesti tą, kuri jiems prieštarauja.
Socialinių tinklų algoritmai: kaip jie mus manipuliuoja
Noriu, kad suprastumėte vieną svarbų dalyką: jūsų Facebook’o ar Instagram srautas nėra objektyvi realybės reprezentacija. Tai kruopščiai algoritmo sukurtas turinys, pritaikytas būtent jums, remiantis jūsų ankstesniu elgesiu.
Algoritmai stebi, kokius įrašus skaitysite ilgiau, kuriuos komentavote, kuriais dalijotės. Ir tada rodo jums daugiau panašaus turinio. Jei kartą paspaudėte ant sensacingos naujienos apie politiką, algoritmas spręs, kad jus domina politika ir sensacijos – ir rodys daugiau tokio turinio. Tai sukuria tai, kas vadinama „informacine burbulu” arba „aido kamera”.
Klaipėdos kontekste tai reiškia, kad jei esate linkę skaityti kritiškus įrašus apie valdžią, jūsų srautas bus pilnas tokių įrašų. Jei domitės alternatyvia medicina – matysite vis daugiau įrašų apie „natūralius gydymo būdus”. Problema ta, kad taip prarandate kontaktą su skirtingomis nuomonėmis ir perspektyvomis. Pradedame galvoti, kad „visi” mąsto kaip mes, nors iš tiesų tiesiog algoritmas mus uždarė burbule.
Be to, algoritmai pirmenybę teikia turiniui, kuris sukelia stiprias emocines reakcijas. Pykčio, baimės, pasipiktinimo įrašai plinta greičiau nei nuosaikus, subalansuotas turinys. Tai reiškia, kad dezinformacija turi struktūrinį pranašumą – ji sukurta būti emocinga, provokuojanti, o tai būtent ir patinka algoritmams.
Ką daryti, kai draugai ir šeima dalinas melagingą informaciją
Tai viena sudėtingiausių situacijų. Matote, kaip jūsų mama, tėtis, senas draugas dalijasi akivaizdžiai melaginga informacija. Ką daryti? Ignoruoti? Viešai paneigti? Parašyti asmeninę žinutę?
Pirmiausia – nesistenkite laimėti. Tai nėra debatai, kuriuos reikia laimėti. Tikslas nėra įrodyti, kad kitas žmogus kvailas. Tikslas – padėti jam pamatyti tiesą, o tam reikia taktikos ir empatijos.
Pradėkite nuo klausimų, ne teiginių. Užuot sakę „tai melas!”, paklauskit: „Įdomu, iš kur gavai šią informaciją?” arba „Ar matei, kad kiti šaltiniai tai patvirtina?” Klausimai verčia žmogų pačiam pamąstyti, o ne užimti gynybinę poziciją.
Dalinkitės savo abejonėmis, ne kategoriškomis tiesomis. Vietoj „Tu klysti!” sakykite „Aš radau kitokios informacijos, gal verta pasitikrinti?” Tai mažiau konfrontuojantis būdas.
Siūlykite patikimus šaltinius. Jei žinote, kad informacija klaidinga, pasidalinkite nuoroda į patikimą straipsnį, kuris tai paneigia. Bet darykite tai draugiškai: „Radau įdomų straipsnį apie tai, ką tu minėjai – pasirodo, situacija šiek tiek kitokia.”
Pripažinkite jausmus. Jei žmogus dalijasi dezinformacija, kuri išreiškia baimę ar pyktį (pavyzdžiui, apie nusikaltimus Klaipėdoje), pripažinkite tuos jausmus: „Suprantu, kad tau rūpi saugumas mūsų mieste. Man irgi. Bet šita konkreti istorija, pasirodo, nepasitvirtino…”
Žinokite, kada sustoti. Kartais žmonės taip giliai įsitikinę savo nuomone, kad jokie faktai jų nepakeis. Jei matote, kad pokalbis virsta ginču, geriau sustokite. Išsaugokite santykius – jie svarbesni už vieną konkretų ginčą.
Viešuose komentaruose būkite ypač atsargūs. Viešas paneigimas gali būti suvoktas kaip įžeidimas, ir žmogus tik labiau įsitvirtins savo pozicijoje. Asmeninė žinutė dažnai efektyvesnė.
Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius
Prevencija geriau nei gydymas – tai taikytina ir dezinformacijos atveju. Štai keletas praktinių patarimų, kaip sukurti apsaugą nuo melo.
Diversifikuokite informacijos šaltinius. Neskaitykite naujienų tik iš vieno šaltinio ar tik socialiniuose tinkluose. Turėkite kelis patikimus šaltinius – vietos, nacionalinius, gal net tarptautinius. Jei svarbi naujiena tikra, ją paskelbę keli nepriklausomi šaltiniai.
Prenumeruokite kokybišką žurnalistiką. Taip, tai kainuoja pinigų, bet gera žurnalistika kainuoja. Kai mokate už turinį, gaunate žurnalistus, kurie turi laiko ir išteklių tikrinti faktus, o ne tik kopijuoti sensacijas iš socialinių tinklų.
Išmokykite artimuosius. Ypač vyresniąją kartą, kuri neretai mažiau kritiškai vertina tai, ką mato internete. Parodykite jiems, kaip tikrinti informaciją, kaip atpažinti įtartinus šaltinius. Tai gali būti puikus bendravimo būdas – pasikvieskite tėvus ar senelius kavos ir kartu pažiūrėkite, kaip veikia faktų tikrinimas.
Sustabdykite automatinį dalijimąsi. Prieš dalindamiesi bet kokiu įrašu, sustokite ir paklauskit savęs: ar tikrai žinau, kad tai tiesa? Ar patikrinau? Ar nedarysiu žalos pasidalindamas? Jei abejojate – geriau nedalinkitės.
Koreguokite savo socialinių tinklų aplinką. Nebijokite atsisakyti sekti puslapius ar žmones, kurie nuolat platina abejotiną informaciją. Tai ne cenzūra – tai higiena. Taip pat aktyviai sekite patikimus šaltinius, kad jūsų srautas būtų subalansuotas.
Stiprinkite kritinį mąstymą. Skaitykite apie logikos klaidas, manipuliacijos technikas, psichologinius šališkumus. Kuo daugiau žinote apie tai, kaip veikia manipuliacija, tuo sunkiau jus apgauti.
Klaipėdos specifika: į ką atkreipti ypatingą dėmesį
Mūsų miestas turi tam tikrų unikalių bruožų, kurie daro jį ypač jautrų tam tikrų tipų dezinformacijai.
Pirma, uostas ir NATO. Bet kokia naujiena apie „įtartinus laivus”, „slaptus krovinius”, „NATO provokacijas” turėtų būti tikrinama ypač kruopščiai. Rusijos propaganda mėgsta naudoti Klaipėdos uostą kaip taikinį dezinformacijos kampanijose, siekdama kelti nerimą dėl NATO buvimo regione.
Antra, daugiakultūriškumas. Klaipėdoje gyvena nemažai rusiškai kalbančių gyventojų, kurių dalis informaciją gauna iš Rusijos kontroliuojamų šaltinių. Tai sukuria dirvą dezinformacijai, ypač susijusiai su Ukraina, NATO, ES politika. Jei matote naujienas rusų kalba iš šaltinių kaip RT, Sputnik ar panašių – žinokite, kad tai propagandiniai kanalai, ne nepriklausoma žiniasklaida.
Trečia, vietos politika. Prieš rinkimus Klaipėdoje, kaip ir visur, padaugėja dezinformacijos apie kandidatus. Būkite ypač budrūs su anoniminiais įrašais, kurie diskredituoja tam tikrus politikus – patikrinkite, ar tai, kas teigiama, pagrįsta faktais.
Ketvirta, ekonominiai klausimai. Naujienos apie „uosto privatizavimą”, „masines atleidimus”, „įmonių bankrotus” dažnai būna išpūstos arba visiškai išgalvotos. Tikrinkite oficialius šaltinius – Klaipėdos uosto direkcijos pranešimus, įmonių oficialius pareiškimus.
Kai tiesa tampa ginklu prieš melą
Dezinformacija nėra neišvengiama blogybė. Tai ne gamtos katastrofa, kurią galime tik iškęsti. Tai žmonių sukurta problema, ir mes, žmonės, galime ją spręsti.
Kiekvienas iš mūsų turi galią. Galią sustoti prieš paspausdami „dalintis”. Galią paklausti „ar tai tiesa?” prieš patikint. Galią švelniai pataisyti draugą, kuris dalijasi melu. Galią mokyti savo vaikus ir tėvus kritinio mąstymo. Tai nėra didvyriški veiksmai, bet būtent iš tokių mažų kasdienių sprendimų ir susideda atsparumas dezinformacijai.
Klaipėda, kaip uostamiestis su ilga istorija ir sudėtinga tapatybe, turi būti ypač budrūs. Mes esame ties daugeliu skirtingų informacinių srautų susikirtimo – lietuviškų, rusiškų, europietiškų, globalių. Tai gali būti pranašumas, jei mokame kritiškai vertinti informaciją iš visų šių šaltinių. Arba gali būti silpnybė, jei leidžiame manipuliuoti savimi.
Galiausiai, kova su dezinformacija – tai ne tik techninių įgūdžių klausimas. Tai vertybių klausimas. Ar mums rūpi tiesa? Ar mums rūpi bendruomenė? Ar norime gyventi visuomenėje, kurioje sprendimai priimami remiantis faktais, o ne emocijomis ir manipuliacijomis? Jei taip – turime veikti. Ne kada nors vėliau, ne kažkas kitas už mus. Dabar, čia, Klaipėdoje, kiekvienas iš mūsų.
Pradėkite nuo mažo: šiandien patikrinkite bent vieną naujieną prieš ja patikėdami. Rytoj – pamokysite vieną žmogų, kaip tai daryti. Po savaitės tai taps įpročiu. O po metų – jau būsite daug atsparesni manipuliacijoms. Ir galbūt padėsite tapti atsparesniems ir kitiems. Taip, po truputį, keičiasi pasaulis. Arba bent jau mūsų miestas prie jūros.
