Kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo dezinformacijos socialiniuose tinkluose: praktinis Klaipėdos gyventojų vadovas

Kodėl dezinformacija tapo mūsų kasdienybe

Prisipažinsiu atvirai – dar prieš penkerius metus niekada nebūčiau pagalvojęs, kad teks rašyti tokį straipsnį. Bet štai esame 2024-ųjų viduryje, ir dezinformacija socialiniuose tinkluose tapo tokia pat įprasta kaip ryto kava ar eismas Taikos prospekte. Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, kasdien susiduriame su šimtais įvairaus pobūdžio žinučių, nuotraukų, vaizdo įrašų – ir ne visada lengva atskirti, kas tikra, o kas ne.

Pats neseniai mačiau, kaip mano kaimynė iš Žardininkų mikrorajono dalino įrašą apie tariamą naują mokestį už balkonus. Skambėjo įtikinamai, buvo net kažkokia oficiali lentelė su skaičiais. Tik po kelių dienų paaiškėjo, kad tai visiškas melas, sukurtas kažkur Rytų Europoje ir adaptuotas lietuviškai. Problema ta, kad tuo įrašu patikėjo šimtai žmonių, jį dalino toliau, skambino į savivaldybę, kėlė paniką.

Štai kodėl šis vadovas yra būtinas. Ne todėl, kad klaipėdiečiai būtų kažkuo ypatingi ar lengvatikiai – visai ne! Bet todėl, kad gyvename uostamiestyje, kuris visada buvo atviras pasauliui, o dabar šis atvirumas reiškia ir didesnį informacijos srautą, kuriame plaukia ir šiukšlės.

Kas gi ta dezinformacija ir kodėl ji veikia

Dezinformacija – tai ne tik akivaizdžios melo istorijos. Tai sudėtingesnis reiškinys, kurį reikia suprasti plačiau. Kartais tai pustiesa, pateikta taip, kad atrodytų kaip visa tiesa. Kartais tai tikri faktai, tik ištraukti iš konteksto ir pateikti klaidinančiai. O kartais tai tiesiog visiškas absurdas, bet pateiktas taip įtikinamai, su tokiomis detalėmis, kad net kritiškai mąstantis žmogus gali susvyruoti.

Kodėl ji veikia? Nes žaidžia su mūsų emocijomis. Pykčiu, baime, nerimu, kartais net viltimi. Pastebėjau, kad Klaipėdoje ypač gerai „veikia” dezinformacija, susijusi su vietinėmis temomis – uostu, savivaldybe, būsto kainomis, mokyklų reorganizavimu. Kodėl? Nes tai mums svarbu, tai liečia mūsų kasdienybę, ir mes natūraliai reaguojame emociškai.

Dar vienas svarbus dalykas – dezinformacija dažnai atrodo kaip „vidinė informacija” ar „tai, ko jums nepasakoja”. Žmonės mėgsta jaustis esą žinantys daugiau nei kiti, turį prieigą prie „tikrosios tiesos”. Tai psichologinis triukas, kuris veikia puikiai.

Konkretūs požymiai, kad kažkas negerai

Dabar pereikime prie praktikos. Kaip atpažinti, kad tai, ką matote Facebook’e, Instagram’e ar TikTok’e, gali būti dezinformacija? Yra keletas aiškių ženklų, kuriuos išmokau pastebėti per pastaruosius metus.

Emocinis krūvis – jei įrašas iš karto sukelia stiprią emociją (pyktį, baimę, pasibjaurėjimą), sustokite. Tai pirmasis signalas. Dezinformacijos kūrėjai žino, kad emociškai sujaudinti žmonės mažiau kritiškai mąsto ir greičiau dalina turinį. Pamenu vieną atvejį Klaipėdoje, kai plito žinutė apie tariamą pavojingą cheminę medžiagą, kuri buvo išsipylusi prie Debreceno gatvės. Žmonės iš karto pradėjo dalinti, įspėti kitus – o pasirodė, kad nieko tokio nebuvo.

Šaltinio trūkumas arba keistas šaltinis – jei straipsnyje ar įraše nėra nuorodos į originalų šaltinį, arba nuoroda veda į kažkokį keistą puslapį su pavadinimu tipo „TiesaApieViską.lt” ar „LietuvosŽinios24.info”, būkite atsargūs. Patikimi šaltiniai visada nurodo, iš kur gavo informaciją.

Gramatinės klaidos ir keista kalba – nors ir patikimi šaltiniai kartais padaro klaidų, dezinformacijos tekstuose jų būna neįprastai daug. Arba kalba atrodo tarsi versta per Google Translate. Kartą mačiau įrašą apie Klaipėdos uostą, kuriame buvo rašoma „uosto vartai bus uždarinėjami” – tokios kalbos niekas Lietuvoje nenaudoja.

Per gražu, kad būtų tiesa – jei matote pasiūlymą gauti nemokamą butą Klaipėdoje, tereikia užpildyti anketą, arba informaciją, kad savivaldybė dalins po 500 eurų kiekvienam gyventojui – tai beveik tikrai melas. Deja, tokiais dalykais žmonės tiki.

Senos nuotraukos ar vaizdo įrašai – labai dažnas triukas. Imama sena nuotrauka iš visai kito įvykio, galbūt net iš kitos šalies, ir pateikiama kaip šviežia naujiena. Pavyzdžiui, nuotrauka iš gaisro Klaipėdoje prieš penkerius metų gali būti panaudota kaip „šiandien įvykęs gaisras”.

Įrankiai ir būdai patikrinti informaciją

Gerai, dabar žinote, ko ieškoti. Bet kaip praktiškai patikrinti, ar informacija teisinga? Turiu jums gerų naujienų – tai nėra sudėtinga, ir tam nereikia būti IT specialistu.

Google paieška – paprasčiausias, bet efektyviausias įrankis. Jei matote kažkokią sensacingą žinią apie Klaipėdą, tiesiog įkopijuokite pagrindinius žodžius į Google. Jei tai tikra žinia, ją bus paskelbę bent keli patikimi šaltiniai – Klaipėda.lt, delfi.lt, lrt.lt, 15min.lt. Jei randama tik keistuose puslapiuose ar socialiniuose tinkluose – jau įtartina.

Atvirkštinė nuotraukų paieška – fantastiškas įrankis! Eikite į images.google.com, įkelkite nuotrauką arba įklijuokite jos nuorodą, ir Google parodys, kur dar internete ši nuotrauka pasirodo. Taip galite lengvai nustatyti, ar nuotrauka tikrai iš to įvykio, apie kurį rašoma, ar tai sena nuotrauka iš visai kito konteksto.

Faktų tikrinimo puslapiai – Lietuvoje veikia puikus projektas „Melo detektorius” (melodetektorius.lt), kuris reguliariai tikrina viešojoje erdvėje pasirodančias abejotinas žinias. Taip pat yra tarptautiniai puslapiai kaip Snopes.com ar FactCheck.org, nors jie daugiau orientuoti į tarptautines temas.

Oficialūs šaltiniai – jei žinia susijusi su Klaipėdos savivaldybe, tikriausias būdas – patikrinti oficialią savivaldybės svetainę klaipeda.lt arba jų Facebook paskyrą. Jei žinia susijusi su sveikatos klausimais – sam.lrv.lt. Su mokesčiais – vmi.lt. Šie šaltiniai gali būti ne tokie seksualūs kaip sensacingos žinutės socialiniuose tinkluose, bet jie patikimi.

Pasitikrinkite datą – kartais žmonės dalina senus straipsnius, tarsi tai būtų šviežios naujienos. Visada pažiūrėkite, kada straipsnis ar įrašas buvo paskelbtas. Ypač svarbu krizių metu – pavyzdžiui, pandemijos pradžioje plito daugybė senų straipsnių apie gripą ar kitas ligas, kurie buvo pateikiami kaip informacija apie COVID-19.

Socialinių tinklų ypatumai Klaipėdoje

Klaipėda turi savo unikalią socialinių tinklų ekosistemą. Turime aktyvias Facebook grupes kaip „Klaipėdos miesto gyventojų skundai”, „Klaipėda – mano miestas”, „Klaipėdos naujienos” ir daugybę kitų. Šios grupės gali būti puikus informacijos šaltinis, bet kartu ir dezinformacijos platinimo vieta.

Pastebėjau, kad Klaipėdos grupėse dezinformacija dažnai prasideda nuo „girdėjau, kad…” ar „draugas pasakė, kad…”. Tai anoniminė informacija, kurios neįmanoma patikrinti, bet ji plinta kaip miško gaisras. Ypač populiarios temos – būstas, eismo pokyčiai, mokyklų reorganizavimas, uosto veikla.

Dar vienas dalykas – vietiniai „influenceriai” ar aktyvūs grupių nariai, kurie reguliariai dalina įvairią informaciją. Kai kurie iš jų patikimi, bet kai kurie – ne. Svarbu nepasitikėti aklai net ir tais, kurie turi daug sekėjų ar kurie aktyviai rašo. Tikrinkite informaciją nepriklausomai nuo to, kas ją skelbia.

Klaipėdoje taip pat populiarus Telegram, ypač tarp jaunesnės kartos. Ten informacija plinta dar greičiau ir dar sunkiau kontroliuojama. Būkite ypač atsargūs su informacija iš Telegram kanalų, nes ten beveik nėra jokios moderacijos ar atsakomybės.

Ką daryti, kai pamatote dezinformaciją

Gerai, atpažinote dezinformaciją. Kas toliau? Ar tiesiog ignoruoti, ar kažką daryti? Mano nuomone, turime tam tikrą atsakomybę bendruomenei.

Neprisidėkite prie platinimo – pirmiausia ir svarbiausia: nedalinkite toliau! Net jei norite įspėti kitus, kad tai melas, dalinimas vis tiek padidina to turinio matomumą. Geriau parašykite savo įrašą, paaiškindami, kodėl tai dezinformacija, bet nedalinkite originalaus įrašo.

Praneškite platformai – visuose socialiniuose tinkluose yra galimybė pranešti apie klaidinantį turinį. Facebook, Instagram, TikTok – visi turi tokią funkciją. Taip, gali atrodyti, kad tai nieko nepakeis, bet jei daug žmonių praneš, turinys gali būti pašalintas arba pažymėtas kaip klaidinantis.

Švelniai pataisykite – jei matote, kad jūsų draugas ar pažįstamas dalina dezinformaciją, galite švelniai jam parašyti privačią žinutę su teisingais faktais. Svarbu daryti tai neagresyviai – niekas nemėgsta būti padaromas kvailiu viešai. Asmeninė žinutė su nuorodomis į patikimus šaltinius dažnai veikia geriau nei viešas komentaras.

Edukuokite savo aplinką – pasidalinkite šiuo straipsniu su draugais ir šeima! Kuo daugiau žmonių žinos, kaip atpažinti dezinformaciją, tuo sunkiau jai bus plisti. Ypač svarbu kalbėti su vyresniais žmonėmis, kurie galbūt mažiau susipažinę su skaitmeninėmis technologijomis ir lengviau gali tapti dezinformacijos aukomis.

Specialūs atvejai ir situacijos

Yra keletas specifinių situacijų, kurios reikalauja ypatingos atidos. Klaipėdoje, kaip uostamiesty su strategine reikšme, esame ypač pažeidžiami tam tikriems dezinformacijos tipams.

Krizių metu – ar tai būtų gamtinė nelaimė, avarija uoste, ar geopolitinė krizė, dezinformacija plinta ypač sparčiai. Žmonės nerimauja, ieško informacijos, ir būtent tada lengviausiai patikėti melagingomis žiniomis. Tokiais atvejais patikėkite tik oficialiais šaltiniais – savivaldybe, policija, priešgaisrine, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru.

Rinkimų laikotarpiu – politinė dezinformacija yra atskira kategorija. Prieš rinkimus socialiniuose tinkluose pasirodys daugybė įvairių kaltinimų, „kompromituojančios” medžiagos, melagingų pažadų. Būkite ypač kritiškai nusiteikę bet kokios informacijos apie politikus ar partijas atžvilgiu. Tikrinkite faktus per nepriklausomus šaltinius.

Sveikatos temos – po pandemijos visi turėtume būti išmokę, kaip pavojinga gali būti medicininė dezinformacija. Bet ji vis tiek plinta. Bet kokia informacija apie ligas, gydymą, vaistus turi būti tikrinama per oficialius medicinos šaltinius. Niekada nesivadovaukite „Facebook daktarų” patarimais.

Finansinės schemos – Klaipėdoje, kaip ir visur, plinta įvairios „greitojo praturtėjimo” schemos, investicinės piramidės, sukčiavimo bandymai. Jei kažkas siūlo per gerą pasiūlymą, ypač per socialinius tinklus – tai beveik tikrai sukčiavimas.

Kaip ugdyti skaitmeninę raštingumą šeimoje

Dezinformacijos problema nėra tik individuali – tai šeimos ir bendruomenės problema. Turime padėti vieni kitiems, ypač tiems, kurie mažiau susipažinę su skaitmenine aplinka.

Su vaikais ir paaugliais reikia kalbėti atvirai apie tai, ką jie mato socialiniuose tinkluose. Ne drausti, ne bausti, bet mokyti kritiškai mąstyti. Paaiškinkite, kad TikTok ar Instagram matomas turinys nėra tikrovė, kad žmonės ten rodo tik tai, ką nori parodyti, ir kad ne visa informacija yra teisinga. Galite kartu su vaikais žiūrėti įvairius įrašus ir diskutuoti, ar tai atrodo patikima, kodėl taip ar ne.

Su vyresniais žmonėmis – tėvais, seneliais – reikia kantrybės. Jie užaugo kitoje informacinėje erdvėje, kur spausdinto žodžio autoritetas buvo didelis. Dabar tas „spausdintas žodis” gali būti bet kas – nuo rimto žurnalisto iki anoniminio melagių fabriko darbuotojo. Parodykite jiems praktinius būdus, kaip tikrinti informaciją. Galbūt net užrašykite paprastą instrukciją ir priklijuokite prie kompiuterio.

Šeimos pokalbiai prie vakarienės gali būti puiki proga aptarti, ką kas matė socialiniuose tinkluose. Ne kritikuoti ar šaipytis, bet kartu analizuoti. „Matei tą įrašą apie X? Kaip manai, ar tai gali būti tiesa? Kaip galėtume patikrinti?” Tokios diskusijos ugdo kritinį mąstymą visai šeimai.

Technologijos, kurios padeda ir kenkia

Dirbtinis intelektas ir kitos technologijos daro dezinformacijos problemą sudėtingesne, bet kartu ir suteikia naujų įrankių jai kovoti.

„Deepfake” technologija – dirbtinio intelekto sukurti vaizdo įrašai, kuriuose žmonės atrodo ir kalba tarsi tikrai, nors tai visiškai suklastota – tampa vis tobulesnė ir prieinamesnė. Jau dabar galima sukurti įtikinamą vaizdo įrašą, kuriame Klaipėdos meras ar kitas viešas asmuo sako kažką, ko iš tikrųjų niekada nesakė. Kaip atpažinti? Dažnai būna smulkių vizualinių artefaktų – keistas apšvietimas, nenatūralūs akių judesiai, sinchronizacijos problemos tarp lūpų judesių ir garso. Bet tai darosi vis sunkiau pastebėti.

AI generuotos nuotraukos ir tekstai taip pat tobulėja. Jau galima sukurti visiškai neegzistuojančio žmogaus nuotrauką ar parašyti įtikinamą straipsnį apie įvykį, kuris niekada neįvyko. Kaip apsiginti? Pasitikėkite tik patikimais šaltiniais, tikrinkite keliuose šaltiniuose, būkite skeptiški.

Bet technologijos ir padeda. Atsiranda vis daugiau įrankių, kurie gali aptikti deepfake vaizdo įrašus, AI generuotus tekstus, manipuliuotas nuotraukas. Naršyklės pradeda integruoti faktų tikrinimo funkcijas. Socialiniai tinklai tobulina savo algoritmus dezinformacijai aptikti.

Kodėl verta stengtis ir kaip tai keičia mūsų bendruomenę

Galbūt skaitydami šį straipsnį galvojate: „Ar tai tikrai verta tiek pastangų? Ar negaliu tiesiog ignoruoti socialinių tinklų?” Žinoma, galite. Bet tada praleisite ir daug gero – bendravimą su draugais, vietines naujienas, bendruomenės renginius, naudingą informaciją.

Problema ne socialiniuose tinkluose kaip tokiuose, o tame, kaip mes juos naudojame. Ir čia yra gera žinia: mes galime išmokti naudotis geriau. Tai nėra raketų mokslas. Tai paprasčiausiai įgūdis, kurį galima išsiugdyti, kaip ir bet kurį kitą.

Kai Klaipėdos bendruomenė tampa atsparesnė dezinformacijai, mes visi laimime. Mažiau panikos dėl neegzistuojančių grėsmių. Mažiau konfliktų, kilusių dėl melagingos informacijos. Daugiau pasitikėjimo vieniems kitais. Sveikesnis viešasis diskursas. Geresnė demokratija – nes demokratija negali funkcionuoti, kai žmonės negali atskirti tiesos nuo melo.

Aš pats pastebėjau, kaip pasikeitė mano socialinių tinklų patirtis, kai pradėjau taikyti šiuos principus. Mažiau streso, mažiau pykčio, daugiau tikros informacijos. Ir svarbiausia – jaučiu, kad galiu padėti kitiems, kai pamatau, kad jie dalina dezinformaciją. Ne iš viršaus žiūrėdamas, ne juos kritikuodamas, bet tiesiog švelniai nukreipdamas į teisingą informaciją.

Klaipėda – tai miestas, kuris visada buvo atviras pasauliui, tolerantiškas, įvairiapusis. Būkime tokie ir informacinėje erdvėje. Atviri naujoms idėjoms, bet kritiškai jas vertinantys. Tolerantiški skirtingoms nuomonėms, bet netolerentiški akivaizdžiam melui. Įvairūs informacijos šaltinių pasirinkime, bet atsakingi už tai, ką patys dalijame toliau.

Pradėkite nuo mažų dalykų. Kitą kartą, kai pamatysite kažką įdomaus ar šokiruojančio socialiniuose tinkluose, prieš dalindami – sustokite. Užduokite sau klausimą: „Ar tikrai žinau, kad tai tiesa?” Jei ne – patikrinkite. Tai užtruks minutę ar dvi, bet gali išgelbėti jus ir jūsų draugus nuo dezinformacijos platinimo.

Ir atminkite – kiekvieną kartą, kai atpažįstate ir nesutinkate dalinti dezinformacijos, jūs darote Klaipėdą šiek tiek geresnę. Kiekvieną kartą, kai padedame kitam žmogui suprasti, kaip tikrinti informaciją, stipriname savo bendruomenę. Tai nėra mažmožis. Tai svarbu. Ir tai priklauso nuo mūsų visų.