Kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo dezinformacijos socialiniuose tinkluose: praktinis Klaipėdos gyventojų vadovas

Kodėl dezinformacija tapo mūsų kasdienybe

Prisimenu, kaip prieš keletą metų mano kaimynė iš Žvejų gatvės pasidalino Facebook’e įrašu apie tai, kad miesto valdžia esą planuoja uždaryti visas vaistines senamiestyje. Žmonės pradėjo masiškai dalintis šia informacija, kilo tikra panika tarp vyresnio amžiaus gyventojų. Pasirodo, viskas buvo prasimanymas – kažkas tiesiog sukūrė netikrą naujieną, kuri išplito kaip miško gaisras.

Tokių situacijų Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, pasitaiko vis dažniau. Socialiniai tinklai tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu daugeliui žmonių, tačiau kartu su naudinga informacija čia plinta ir visokiausios nesąmonės, pustiesos bei tyčiniai melas. Problema ta, kad dažnai mes net nesusimąstome, ar tai, ką skaitome, yra tiesa.

Dezinformacija – tai ne tik politinės manipuliacijos ar sąmokslo teorijos. Tai gali būti klaidinanti informacija apie sveikatos klausimus, netikros akcijos parduotuvėse, melagingos naujienos apie įvykius mūsų mieste ar net apgaulingos investavimo schemos. Ir kuo daugiau laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, tuo didesnė tikimybė susidurti su tokiu turiniu.

Kaip veikia dezinformacijos mechanizmas

Dezinformacija plinta todėl, kad ji dažniausiai sukurta taip, kad patrauktų dėmesį. Žmonės, kurie ją kuria, puikiai žino, kaip veikia mūsų psichologija. Jie naudoja emocijas – baimę, pyktį, susižavėjimą ar netgi juoką – kad mes paspaudtume „dalintis” mygtuką.

Pavyzdžiui, antraštė „SKUBU! Rytoj Klaipėdoje uždarys visas mokyklas!” sukels daug didesnį atgarsį nei nuosaikiai suformuluota žinutė apie galimus pokyčius švietimo sistemoje. Dezinformacijos kūrėjai tai puikiai supranta ir naudoja sensacingumą kaip pagrindinį ginklą.

Dar vienas svarbus aspektas – tai, kad socialinių tinklų algoritmai mėgsta turinį, kuris generuoja reakcijas. Jei daug žmonių komentuoja, dalijasi ar net piktinasi kažkokiu įrašu, algoritmas jį rodo dar daugiau žmonių. Taip netikra informacija gali pasiekti tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių žmonių per kelias valandas.

Be to, mes linkę tikėti informacija, kuri patvirtina mūsų jau turimas nuostatas. Jei aš jau manau, kad miesto valdžia dirba blogai, būsiu labiau linkęs patikėti negatyvia (net ir netikra) informacija apie ją. Psichologai tai vadina patvirtinimo šališkumu, ir tai viena iš priežasčių, kodėl dezinformacija taip efektyviai veikia.

Pagrindiniai dezinformacijos tipai, su kuriais susiduriame

Klaipėdoje, kaip ir kitur, galime pastebėti kelis pagrindinius dezinformacijos tipus. Pirmiausia – tai visiškai išgalvotos naujienos. Jos gali atrodyti kaip tikri naujienų portalų straipsniai, turėti panašius logotipus ir dizainą, bet turinys yra visiškai prasimanytas.

Antrasis tipas – tai manipuliuotos nuotraukos ar vaizdo įrašai. Pavyzdžiui, gali būti paimta sena nuotrauka iš kokio nors įvykio Klaipėdoje ir pateikta kaip šviežia, pridedant visiškai kitokį kontekstą. Arba nuotrauka gali būti redaguota, kad atrodytų dramatiškai ar įtikinamai.

Trečias tipas – tai pustiesa arba informacija ištraukta iš konteksto. Tai ypač klastinga, nes techniškai faktai gali būti teisingi, bet jie pateikiami taip, kad sukurtų klaidingą įspūdį. Pavyzdžiui, gali būti cituojamas vienas sakinys iš ilgo mero interviu, kuris be konteksto skamba visai kitaip nei buvo numatyta.

Dar vienas populiarus variantas – tai sukčiavimo schemos, apsirengusios „naudingos informacijos” drabužiais. Pavyzdžiui, įrašai apie stebuklingus būdus užsidirbti pinigų, investicines galimybes ar „specialias” akcijas, kurios iš tikrųjų yra apgaulė.

Konkretūs ženklai, kad kažkas negerai

Išmokti atpažinti dezinformaciją nėra taip sunku, kaip gali atrodyti. Yra keletas aiškių ženklų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

Pirmas dalykas – patikrinkite šaltinį. Ar tai žinomas, patikimas naujienų portalas? Ar tai oficiali institucijos paskyra? Dažnai dezinformaciją platina puslapiai su keistais pavadinimais, kurie bando pamėgdžioti tikrus naujienų portalus. Pavyzdžiui, vietoj „klaipeda.diena.lt” gali būti „klaipeda-diena.lt” ar panašiai.

Antra – žiūrėkite į kalbą ir stilių. Jei tekstas pilnas rašybos klaidų, naudojami pernelyg emocionalūs žodžiai, daug šauktukai ir didžiosios raidės – tai rimtas įspėjamasis signalas. Profesionalūs žurnalistai rašo kitaip nei dezinformacijos kūrėjai.

Trečia – patikrinkite datą. Labai dažnai senosios naujienos ar įvykiai pateikiami kaip šviežios žinios. Prieš dalindamiesi kažkuo, pažiūrėkite, kada tai buvo paskelbta. Galbūt tai įvyko prieš penkerius metus ir dabar jau visiškai neaktualu.

Ketvirta – ieškokite kitų šaltinių. Jei kažkas teigia, kad Klaipėdoje įvyko kažkas svarbaus, bet apie tai nerašo jokie kiti naujienų portalai – greičiausiai tai netiesa. Tikros naujienos paprastai pasirodo keliuose šaltiniuose.

Penkta – būkite atsargūs su anoniminiais šaltiniais. Jei įraše rašoma „patikimi šaltiniai sako” ar „vienas pareigūnas patvirtino”, bet nenurodoma jokių konkrečių vardų ar institucijų – tai gali būti mėginimas pridengti tai, kad informacija iš tikrųjų nepatvirtinta.

Praktiniai įrankiai ir būdai patikrinti informaciją

Laimei, turime nemažai būdų, kaip patikrinti abejotiną informaciją. Pirmiausia – naudokite Google’o atvirkštinę paiešką nuotraukoms. Jei matote įspūdingą ar šokiruojančią nuotrauką, dešiniuoju pelės klavišu spustelėkite ant jos ir pasirinkite „Ieškoti vaizdo Google”. Taip sužinosite, ar ši nuotrauka jau buvo naudota anksčiau ir kokiame kontekste.

Antra – patikrinkite faktų tikrinimo svetaines. Lietuvoje veikia „Delfi” projektai kaip „Melo detektorius”, taip pat „15min” faktų tikrinimo skiltis. Jei kažkas plačiai paplito socialiniuose tinkluose, yra didelė tikimybė, kad faktų tikrintojai jau tai išanalizavo.

Trečia – tiesiogiai kreipkitės į oficialius šaltinius. Jei skaitote kažką apie Klaipėdos savivaldybės sprendimus, užeikite į oficialų savivaldybės puslapį ar Facebook paskyrą ir patikrinkite ten. Jei informacija tikra ir svarbi, ji tikrai bus paskelbta oficialiuose kanaluose.

Ketvirta – naudokite sveiko proto testą. Ar tai, ką skaitote, skamba logiškai? Ar tai neprieštarauja tam, ką jau žinote? Jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa (ar per blogai, kad būtų tiesa) – greičiausiai taip ir yra.

Penkta – pasikalbėkite su kitais žmonėmis. Kartais paprasčiausias būdas patikrinti informaciją – paklausti draugų, kolegų ar šeimos narių, ar jie apie tai girdėjo. Kolektyvinė išmintis dažnai padeda atpažinti nesąmones.

Kaip elgtis, kai pastebite dezinformaciją

Ką daryti, kai jau atpažinote dezinformaciją? Pirmiausia – neplatinkite jos toliau. Net jei norite įspėti kitus, kad tai melas, dalindamiesi įrašu vis tiek prisidedate prie jo platinimo. Geriau parašykite savo įrašą, paaiškindami, kodėl tai dezinformacija, bet nepridėkite originalaus turinio.

Antra – praneškite platformai. Facebook, Instagram, TikTok ir kiti socialiniai tinklai turi mechanizmus pranešti apie klaidinantį turinį. Nors šie mechanizmai ne visada veikia tobulai, vis tiek verta jais naudotis. Kuo daugiau žmonių praneš apie probleminį turinį, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus pašalintas.

Trečia – švelniai pataisykite tuos, kurie platina dezinformaciją. Jei matote, kad jūsų draugas ar šeimos narys pasidalino kažkuo klaidingu, parašykite jam asmeniškai. Būkite mandagūs ir suprantantys – niekas nenori jaustis kvailai. Paaiškinkite, kodėl tai dezinformacija, ir pateikite patikimus šaltinius.

Ketvirta – jei dezinformacija susijusi su konkrečiomis institucijomis ar asmenimis, galite pranešti tiesiogiai jiems. Pavyzdžiui, jei plinta netikra informacija apie Klaipėdos universitetą, galite parašyti universiteto komunikacijos skyriui. Jie gali oficialiai paneigti netiesą.

Kaip apsaugoti save ir artimuosius

Prevencija visada geresnė nei gydymas. Yra keletas įpročių, kurie padės jums ir jūsų artimiesiems būti atsparesniems dezinformacijai.

Pirma – diversifikuokite savo informacijos šaltinius. Neskaitykite tik vieno naujienų portalo ar negaukite visų naujienų tik iš Facebook’o. Sekite kelis skirtingus patikimus šaltinius, skaitykite ir vietinę, ir nacionalinę žiniasklaidą. Klaipėdoje turime „Vakarų ekspresas”, „Klaipėda”, taip pat nacionaliniai portalai reguliariai rašo apie mūsų miestą.

Antra – mokykite kritiško mąstymo. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie galbūt nėra tokie įgudę naršyti internete. Paaiškinkite tėvams ar seneliams, kaip atpažinti dezinformaciją, parodykite konkrečius pavyzdžius. Kartais užtenka kelių paprastų patarimų, kad žmogus taptų daug atsparesnis manipuliacijoms.

Trečia – reguliariai tvarkykite savo socialinių tinklų srautą. Jei pastebite, kad kažkoks puslapis ar asmuo reguliariai platina abejotiną informaciją – nebijokite atsisakyti sekti. Jūsų informacinis laukas turėtų būti kuo švaresnis.

Ketvirta – darykite pertraukas nuo socialinių tinklų. Kuo daugiau laiko praleidžiate Facebook’e ar kitose platformose, tuo didesnė tikimybė susidurti su dezinformacija ir ją patikėti. Reguliarios pertraukos padeda išlaikyti perspektyvą ir kritinį mąstymą.

Penkta – kalbėkite apie šią problemą su vaikais ir paaugliais. Jaunoji karta daug laiko praleidžia TikTok’e, Instagram’e ir kitose platformose, kur dezinformacija gali būti pateikta labai patraukliai ir įtikinamai. Padėkite jiems išsiugdyti įgūdžius atpažinti manipuliaciją.

Kai dezinformacija tampa asmeniška: ką daryti

Kartais dezinformacija gali paliesti jus asmeniškai – galbūt kažkas skleidžia netiesą apie jus, jūsų verslą ar organizaciją, kurioje dirbate. Tai gali būti labai skausminga ir žalinga patirtis.

Pirmiausia – dokumentuokite viską. Darykite ekrano kopijas, išsaugokite nuorodas, užfiksuokite datas. Tai gali būti svarbu, jei reikės kreiptis į teisėsaugą ar platformos administratorius.

Antra – reaguokite greitai, bet apgalvotai. Kuo greičiau paneigsite netiesą, tuo mažiau žalos ji padarys. Tačiau nesileiskite į emocingus ginčus komentaruose – tai tik pritrauks daugiau dėmesio prie problemos. Geriau paskelbkite aiškų, faktais pagrįstą paaiškinimą savo oficialiuose kanaluose.

Trečia – kreipkitės pagalbos. Jei situacija rimta, galbūt verta pasikonsultuoti su teisininku ar komunikacijos specialistu. Klaipėdoje veikia įvairios organizacijos, kurios gali padėti tokiose situacijose.

Ketvirta – naudokitės teisine apsauga. Lietuvoje yra įstatymai, ginantys nuo šmeižto ir dezinformacijos. Jei kažkas tyčia skleidžia melą, kuris jums daro žalą, turite teisę gintis teismine tvarka.

Kaip kurti saugesnę informacinę erdvę mūsų mieste

Galiausiai, kovoti su dezinformacija – tai ne tik asmeninė atsakomybė, bet ir kolektyvinė užduotis. Kuo daugiau Klaipėdos gyventojų bus sąmoningų ir atsakingų informacijos vartotojų, tuo sunkiau bus dezinformacijai plisti mūsų bendruomenėje.

Galime pradėti nuo mažų dalykų. Prieš dalindamiesi kažkuo socialiniuose tinkluose, sustokime ir pagalvokime: ar tikrai žinau, kad tai tiesa? Ar patikrinau šaltinį? Ar tai nėra sensacija, skirta tik pritraukti dėmesį? Šis paprastas įprotis gali padaryti didžiulį skirtumą.

Taip pat galime aktyviai dalyvauti vietos bendruomenės gyvenime ir palaikyti kokybišką žurnalistiką. Prenumeruokite vietinius naujienų portalus, dalyvaukite viešuose renginiuose, domėkitės, kas vyksta mieste. Kuo geriau pažįstate savo bendruomenę ir jos realijas, tuo sunkiau jus apgauti dezinformacija.

Mokyklos ir bibliotekos Klaipėdoje galėtų organizuoti mokymus apie medijų raštingumą. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir paaugliams – dviem grupėms, kurios dažniausiai tampa dezinformacijos aukomis, nors ir dėl skirtingų priežasčių.

Vietinės institucijos ir organizacijos turėtų būti aktyvesnės socialiniuose tinkluose, greitai reaguoti į netikslią informaciją ir reguliariai komunikuoti su gyventojais. Kuo geresnė oficiali komunikacija, tuo mažiau vietos lieka gandams ir dezinformacijai.

Ir svarbiausia – išlaikykime empatiją. Žmonės, kurie patiki dezinformacija ir ją platina, dažniausiai tai daro ne iš piktos valios. Jie tiesiog buvo suklaidinti. Vietoj to, kad juos smerkti ar šaipytis, padėkime jiems suprasti, kas nutiko, ir išmokykime, kaip ateityje to išvengti. Tik kartu, kaip bendruomenė, galime sukurti saugesnę ir patikimesnę informacinę erdvę mūsų mieste.

Dezinformacija – tai XXI amžiaus iššūkis, su kuriuo susiduriame visi. Bet turėdami tinkamus įrankius, žinias ir nusistatymą, galime ją atpažinti ir apsisaugoti. Klaipėda – tai miestas su stipria bendruomene ir kritiškai mąstančiais žmonėmis. Jei kiekvienas iš mūsų prisidės bent šiek tiek, galime padaryti mūsų informacinę erdvę daug saugesnę ir patikimesnę visiems.