Kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo dezinformacijos socialiniuose tinkluose: praktinis Klaipėdos gyventojų vadovas

Kodėl Klaipėda tapo dezinformacijos poligonu

Klaipėda – miestas, kuriame susikerta įvairūs informaciniai srautai, politinės įtakos ir visuomeniniai interesai. Uostamiesčio specifika, artumas su Kaliningradu, aktyvus verslo gyvenimas ir gana fragmentuota visuomenė sukuria idealias sąlygas dezinformacijai plisti. Vietinėse Facebook grupėse, Telegram kanaluose ir komentaruose po naujienų portalų straipsniais kasdien matome šimtus įrašų, kurių tikrumas kelia rimtų abejonių.

Problema ta, kad dauguma žmonių net neįtaria, jog tampa dezinformacijos aukomis. Matote įrašą apie „pavojingus migrantus uoste”, kuris sukelia emocijas? Greičiausiai tai kruopščiai sukurptas turinys, skirtas kelti paniką. Skaitote apie „slaptą merijos sandorį su rusų verslininkais”? Tikėtina, kad tai politinių konkurentų užsakymas. Problema ne tik tai, kad tokia informacija sklinda – problema ta, kad ji veikia, formuoja nuomones ir įtakoja sprendimus.

Kas iš tikrųjų yra dezinformacija ir kodėl ji veikia

Dezinformacija nėra tiesiog netikslūs faktai ar klaidos. Tai tyčinis, dažnai koordinuotas melas, skirtas manipuliuoti viešąja nuomone. Ir čia svarbu suprasti skirtumą: klaidinga informacija gali būti netyčinė, o dezinformacija – visada sąmoninga.

Klaipėdoje dažniausiai sutinkame kelis dezinformacijos tipus. Pirma, politinė propaganda, ypač prieš rinkimus – vietiniai politikai ir jų komandos aktyviai skleidžia kompromituojančią informaciją apie oponentus. Antra, ekonominė dezinformacija – konkuruojančios įmonės bando pakenkti viena kitai skleidžiant gandus. Trečia, ir galbūt pavojingiausia, geopolitinė propaganda, kuri bando sukelti visuomenės susiskaldymą ir nepasitikėjimą valstybe.

Kodėl tai veikia? Nes dezinformacija eksploatuoja mūsų psichologines silpnybes. Ji apeliaoja į baimes (dėl saugumo, ekonomikos, ateities), į pyktį (prieš valdžią, elitą, „kitus”), į patvirtinimo šališkumą (tikime tuo, kas patvirtina mūsų jau turimas nuostatas). Kai matote įrašą, kuris idealiai atitinka jūsų baimę ar įsitikinimą – sustokite. Greičiausiai kas nors jus manipuliuoja.

Raudonos vėliavėlės: kaip atpažinti melagingą turinį

Po kelių metų stebėjimų Klaipėdos socialinių tinklų erdvėje išsikristalizavo aiškūs požymiai, kurie išduoda dezinformaciją. Pirmas ir akivaizdžiausias – emocinis krūvis. Jei įrašas skirtas ne informuoti, o pykdyti, gąsdinti ar šokiruoti, jau turite būti įtarūs.

Antras požymis – anonimiškumas arba neaiški šaltinio kilmė. Paskyros su vardais tipo „Tikras Klaipėdietis” ar „Uosto Tiesa”, sukurtos prieš kelias savaites, be asmeninių nuotraukų – klasikinis dezinformacijos platintojų profilis. Taip pat atkreipkite dėmesį į paskyras, kurios anksčiau buvo neaktyvios ar rašė apie visai kitus dalykus, o staiga pradėjo intensyviai skleisti politinį turinį.

Trečias požymis – faktų trūkumas arba jų iškraipymas. Dezinformacija retai būna visiškas melas – dažniau tai pustiesa, ištraukta iš konteksto citata, senas įvykis pateikiamas kaip naujas, arba statistika be šaltinio. Pavyzdžiui, įrašas „Klaipėdos uoste įdarbinta 500 nelegalių darbuotojų” be jokių nuorodų ar įrodymų – tipiška dezinformacija.

Ketvirtas požymis – raginimas skubiai dalintis. „Dalinkitės kol neištrynė!”, „Visi turi tai matyti!” – tokie raginmai siekia maksimalaus paskleidimo prieš tai, kai kas nors patikrina faktus. Tikra svarbi informacija neturi baimintis ištrynimo – ji bus paskelbta oficialiais kanalais.

Praktiniai įrankiai faktų tikrinimui

Teorija teorija, bet kaip praktiškai patikrinti, ar tai, ką skaitote, yra tiesa? Pirmiausia – sustokite ir nedalinkitės iš karto. Tai paprasčiausias, bet efektyviausias patarimas. Dauguma dezinformacijos plinta būtent dėl impulsyvaus dalijimosi.

Antra, patikrinkite šaltinį. Jei tai nuotrauka ar vaizdo įrašas – padarykite atvirkštinę paiešką Google Images. Dažnai paaiškės, kad „šiandienos įvykis Klaipėdoje” iš tikrųjų yra trejų metų senumo kadras iš Lenkijos. Jei tai statistika – ieškokite originalaus šaltinio. Jei jo nėra arba nuoroda veda į abejotiną puslapį – tai greičiausiai melas.

Trečia, tikrinkite per kelis šaltinius. Jei apie svarbų įvykį Klaipėdoje praneša tik viena Facebook paskyra, bet tylį oficialūs naujienų portalai, policija, savivaldybė – tai ne žinia, o gandas. Tikri įvykiai atsispindi keliuose nepriklausomuose šaltiniuose.

Ketvirta, naudokite faktų tikrinimo platformas. Nors Lietuvoje jų nedaug, „Delfi” projektas „Melo detektorius” ir „15min” faktų tikrinimo rubrika gali padėti. Taip pat verta sekti iniciatyvą „Debunk.eu”, kuri demaskuoja dezinformaciją Baltijos šalyse.

Penkta, pasitikrinkite savo emocijas. Jei tekstas jus labai supykdė, išgąsdino ar sužavėjo – tai signalas sulėtinti. Stiprios emocijos užgožia kritinį mąstymą, o būtent to ir siekia dezinformacijos kūrėjai.

Klaipėdiečių dažniausiai pasitaikančios klaidos

Stebint vietinius socialinius tinklus, matosi pasikartojančios klaidos, kurias daro net išsilavinę, protingi žmonės. Pirmoji – pernelyg didelis pasitikėjimas „savo” šaltiniais. Jei informaciją paskleidė žmogus, kuris palaiko jūsų politines pažiūras ar priklauso jūsų bendruomenei, automatiškai linkstame ja patikėti. Tai pavojinga iliuzija.

Antroji klaida – naivus tikėjimas, kad „kur dūmai, ten ir ugnis”. Ne, kartais dūmai yra tiesiog dūmų mašina. Tai, kad apie ką nors daug kalbama, nereiškia, kad tai tiesa. Dezinformacijos kampanijos būtent ir siekia sukurti „dūmų” įspūdį.

Trečioji klaida – selektyvus skepticizmas. Žmonės kritiškai vertina informaciją, kuri prieštarauja jų įsitikinimams, bet be jokio kritiškumo priima tai, kas juos patvirtina. Tikras kritinis mąstymas reikalauja abejoti visuo, ypač tuo, kas atrodo per daug patogu.

Ketvirtoji klaida – ignoravimas problemos. „Aš neseku politikos”, „Man tai nerūpi”, „Aš tik juokingus video žiūriu” – tokie teiginiai nereiškia, kad esate apsaugoti. Dezinformacija prasiskverbia per įvairius kanalus, ir net „nekalti” memai gali nešti manipuliacinę žinutę.

Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius

Apsisaugojimas nuo dezinformacijos – tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinė praktika. Pradėkite nuo savo informacijos suvartojimo įpročių peržiūros. Kokie šaltiniai dominuoja jūsų naujienų srautą? Ar tai įvairūs, nepriklausomi šaltiniai, ar vienos pakraipos echo chamber?

Diversifikuokite savo informacijos šaltinius. Skaitykite skirtingų politinių pažiūrų leidinius, sekite tiek vietinius, tiek nacionalinius naujienų portalus, naudokite tarptautinius šaltinius. Tai ne reiškia, kad turite tikėti viskuo – priešingai, tai padeda geriau suprasti, kaip skirtingai gali būti pateikiama ta pati informacija.

Kalbėkite su šeima, ypač vyresniais giminaičiais, kurie dažnai yra pažeidžiamiausi dezinformacijai. Tačiau darykite tai taktiškai – niekas nemėgsta būti vadinamas naiviu ar lengvatikiu. Geriau pasidalinkite įdomiais faktų tikrinimo pavyzdžiais, parodykite, kaip patys buvote beveik apgauti.

Mokykite vaikus ir paauglius – jie auga skaitmeninėje aplinkoje, bet tai nereiškia, kad moka ją kritiškai vertinti. Priešingai, jaunimas dažnai yra pažeidžiamas TikTok, Instagram ir kitose platformose plintančiai dezinformacijai, kuri pateikiama patraukliu, viraliniu formatu.

Ką daryti, kai susidūrėte su dezinformacija

Matote akivaizdžiai melagingą informaciją – ką daryti? Pirmas impulsas – rašyti piktą komentarą ir ginčytis. Bet tai retai veikia ir dažnai tik padidina įrašo matomumą. Socialinių tinklų algoritmai nemato skirtumo tarp palaikymo ir kritikos – jiems svarbu engagement.

Geriau – pranešti platformai. Facebook, Instagram, TikTok turi mechanizmus pranešti apie klaidinančią informaciją. Nors šie mechanizmai ne visada veikia efektyviai, vis tiek verta jais naudotis. Jei turinys pažeidžia Lietuvos įstatymus (pvz., kurstymas neapykantai), galite pranešti ir Žurnalistų etikos inspekcijai ar net policijai.

Jei dezinformacija plinta jūsų pažįstamų tarpe – asmeniškai parašykite žmogui, kuris ja pasidalino. Ne viešai, ne agresyviai, bet privatžiai ir draugiškai. „Ei, mačiau, kad pasidalinai tuo įrašu apie… Turbūt dar nematei, bet tai pasirodė esanti netiesa, štai šaltinis…” Dažnai žmonės tiesiog nežino, kad dalijasi melu, ir įvertina, kad jiems švelniai atkreipėte dėmesį.

Jei esate įtakingas savo bendruomenėje – aktyviai dalinkitės patikima informacija ir faktų patikrinimais. Būkite tas žmogus, pas kurį kiti ateina pasitikrinti, ar tai, ką skaitė, yra tiesa. Tai reikalauja pastangų, bet tai vienas efektyviausių būdų kovoti su dezinformacija vietos lygmeniu.

Kai tiesa tampa ginklu prieš melą

Dezinformacija Klaipėdos socialiniuose tinkluose nėra neišvengiama blogybė, su kuria tiesiog turime susitaikyti. Tai problema, kurią galime spręsti – ne per vieną dieną, ne vienas žmogus, bet kolektyviai, nuosekliai, kasdien.

Svarbu suprasti, kad kovoti su dezinformacija nereiškia tapti paranojiškam skeptiku, kuris abejoja viskuo ir visiems. Tai reiškia tapti sąmoningu informacijos vartotoju, kuris moka atskirti patikimus šaltinius nuo abejotinų, faktus nuo nuomonių, žurnalistiką nuo propagandos.

Klaipėda, kaip uostamiestis su sudėtinga istorija ir įvairiapuse bendruomene, visada bus dezinformacijos taikinys. Bet būtent ši įvairovė ir gali tapti mūsų stiprybe – jei mokėsime klausytis skirtingų perspektyvų, bet kartu išlaikyti kritinį mąstymą. Jei mokėsime diskutuoti nesusiskaldydami, ginčytis nevirsdami priešais.

Praktika rodo, kad dezinformacija labiausiai veikia ten, kur žmonės jaučiasi izoliuoti, nepasitiki vienas kitu ir institucijomis, kur dominuoja baimė ir pykčio kultūra. Todėl geriausias apsisaugojimas – stipri, susieta bendruomenė, kurioje žmonės kalbasi, dalijasi patikima informacija ir rūpinasi vienas kitu. Ne naiviai, ne akli, bet sąmoningai ir kritiškai.

Taigi kiekvieną kartą, kai sustojate prieš paspausdami „dalintis”, kai patikriname faktą prieš patikėdami, kai švelniai atkreipiame artimo dėmesį į melą – mes jau laimime. Mažais, kasdieniais veiksmais. Būtent taip, o ne kokiomis nors stebuklingo sprendimais, ir kuriama atspari dezinformacijai visuomenė. Klaipėdoje, kaip ir bet kur kitur.