Kaip Klaipėdos gyventojai gali atskirti tikras naujienas nuo dezinformacijos: praktinis vadovas

Praėjusią savaitę kavinėje Danės gatvėje užklausiau kaimyno, ar skaitė apie tą „naują” nutarimą dėl uosto teritorijos uždarymo. Jis linktelėjo – žinoma, matė feisbuke, dalinosi net trys pažįstami. Problema ta, kad tokio nutarimo nebuvo. Buvo tik pluoštas nuomonių, sumaišytų su seno straipsnio fragmentais ir vieno anoniminio kanalo interpretacija. Ir tokių istorijų Klaipėdoje – kaip bangų per audrą.

Kodėl mūsų miestas – patogus dirvožemis melui

Klaipėda nėra sostinė, kur informacijos srautas tokį tirštą, kad vienas melagingas įrašas paskęsta tarp šimtų kitų. Čia bendruomenė kompaktiška, žinios sklinda per kaimynų grupes, per uosto darbuotojų pokalbius, per mokyklų tėvų chatus. Tai turi ir gerą pusę – informacija pasiekia greitai, ir blogą – nieko nepatikrinus, gandas gali apkeliauti visą miestą per kelias valandas.

Pridėkime ir geopolitinę padėtį. Uostas, karinė bazė netoliese, siena su Rusija palei Kaliningrado sritį – visa tai daro Klaipėdą patrauklų taikinį informaciniam triukšmui. Ne kartą jau girdėjome apie tariamus „karinius judėjimus”, kuriuos paskleisdavo kanalai, neturintys nė menkiausio ryšio su realybe.

Pirmas žvilgsnis – kas parašė ir kada

Tikra naujiena beveik visada turi autorystę. Ne „šaltiniai teigia”, o konkretus vardas, konkreta redakcija, konkreti data. Jei straipsnis platinamas kaip nuotrauka su tekstu, be nuorodos, be datos – tai jau raudona vėliavėlė. Verta paklausti savęs: ar aš pats galėčiau nueiti į tos redakcijos puslapį ir rasti šią informaciją originalo pavidalu?

Klaipėdos vietinė žiniasklaida – „Klaipėda”, „Vakarų ekspresas”, regioninės LRT laidos – turi savo redakcinę atsakomybę. Tai nereiškia, kad jie negali suklysti, bet jie turi ką pasakyti, kai suklysta – atsiprašymą, pataisymą, kontaktus. Anoniminis kanalas telegramoje tokios atsakomybės neturi ir jos net nesiekia.

Emocija kaip pirmas signalas

Jei skaitant straipsnį per krūtinę nubėga šiurpas ar pyktis – sustabdykite save sekundei. Dezinformacija dažniausiai veikia per emociją, ne per faktą. Tikra žinia apie, tarkime, kelio remontą Smiltynėje bus sausa ir nuobodi. Melaginga žinia apie „slaptą sprendimą uždaryti paplūdimį vietiniams” – jausminga, pikta, kviečianti pasidalinti „kol nepavėlavai”.

Tas skubėjimo jausmas – „greitai dalinkitės, kol nenutraukė!” – yra klasikinis manipuliacijos ženklas. Tikros institucijos, tarkime, Klaipėdos savivaldybė ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, retai kada skuba taip dramatiškai skelbti informaciją per socialinius tinklus be jokio oficialaus pranešimo tuo pačiu metu savo svetainėje.

Patikrinti nesunku, tik reikia noro

Praktika paprasta, kad ir kaip banaliai skambėtų:

• Google paieškoje įveskite pagrindinius žodžius iš straipsnio pavadinimo – jei tai tikra naujiena, apie ją rašys keli šaltiniai, ne vienas.
• Patikrinkite savivaldybės ar atsakingos institucijos oficialų puslapį ir socialinius tinklus – jos dažniausiai reaguoja greitai, jei skleidžiamas melas apie jas.
• Pažiūrėkite, kas administruoja grupę ar kanalą, kuriame pamatėte žinią – jei profilis be istorijos, be veido, sukurtas prieš mėnesį – tai jau kelia klausimų.
• Nuotraukas patikrinkite per atvirkštinę paiešką (Google Lens ar TinEye) – dažnai „naujos” Klaipėdos nuotraukos yra senos nuotraukos iš kito miesto ar net kitos šalies.

Tai užima penkias minutes. Palyginimui – pasidalinimas be patikrinimo užima penkias sekundes, bet pasekmės gali tęstis ilgai, ypač kai kalba apie jautrias temas – saugumą, sveikatą, kainas.

Kai melas skamba pažįstamai

Yra ir subtilesnis dezinformacijos tipas – kai tikri faktai iškraipomi pridedant klaidingą kontekstą. Pavyzdžiui, senos nuotraukos iš uosto avarijos naudojamos aiškinant apie „šiandienos” incidentą. Arba tikras statistikos skaičius pateikiamas be konteksto, kad sukurtų klaidingą įspūdį apie nusikalstamumo augimą mieste.

Tokiais atvejais nepakanka patikrinti, ar nuotrauka tikra – reikia patikrinti, ar ji tikra šiam konkrečiam kontekstui. Tai sunkiau, bet dažniausiai užtenka rasti originalią publikaciją, iš kurios buvo paimta medžiaga.

Miesto imunitetas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų

Klaipėdiečiai visada turėjo reputaciją žmonių, kurie nemėgsta tuščių žodžių – jūrininko charakteris, sako vieni. Gal ta pati savybė gali tapti geriausiu skydu prieš dezinformaciją: nepasitikėti akla, patikrinti pačiam, o ne priimti pirmą sutiktą versiją kaip tiesą. Ne visi kanalai, kuriuose rašoma apie mūsų miestą, myli šį miestą. Kai kurie tiesiog naudoja jį kaip įrankį – siekdami paskleisti baimę, sumaišti žmones ar tiesiog surinkti peržiūras.

Kitą kartą, kai draugų grupėje pasirodys šokiruojanti „naujiena” apie Klaipėdą, prieš spaudžiant „persiųsti” – užduokite sau tą pačią sekundę klausimą, kurį turėjau užduoti kavinėje: o kas iš tikrųjų tai pasakė, ir kur galima tai patikrinti? Tas klausimas, uždavinėjamas nuolat, ir yra tikras miesto imunitetas prieš melą – ne valstybės programa, ne algoritmas, o kiekvieno mūsų įprotis nepatikėti akimirksniu.