Kaip atskirti tikrą naujieną nuo dezinformacijos: praktinis vadovas klaipėdiečiams

Klaipėdoje, kaip ir visur kitur, informacija šiandien pasiekia mus iš dešimčių krypčių vienu metu – per Facebook grupes, Telegram kanalus, kaimynų pasakojimus ar net taksi vairuotojo komentarus. Kartais sunku suprasti, kur baigiasi tikra žinia ir prasideda kažkieno fantazija arba, dar blogiau, sąmoningai sukurtas melas. Ši problema nėra abstrakti – ji liečia kiekvieną, kas skaito naujienas apie miesto įvykius, uosto plėtrą ar, tarkim, situaciją pasienyje.

Verta prisiminti, kad dezinformacija nebūtinai atrodo kaip akivaizdus melas. Dažnai tai iš dalies teisinga informacija, tik iškraipyta, ištraukta iš konteksto arba pateikta su emociškai įkaitinta antrašte. Būtent todėl vien intuicija čia nepakanka – reikia keleto praktinių įpročių.

Pirmas žingsnis – pažiūrėti, kas rašo

Kai matote naujieną, pirmiausia verta atkreipti dėmesį ne į patį tekstą, o į šaltinį. Ar tai žinomas Klaipėdos regiono portalas, turintis redakciją ir atsakingus žurnalistus, ar anoniminis Facebook puslapis be jokios informacijos apie savininkus? Tikri naujienų portalai paprastai turi impressum – skiltį „Apie mus“, kontaktus, redaktoriaus pavardę. Jeigu tokios informacijos nėra arba ji akivaizdžiai fiktyvi, tai jau raudona vėliavėlė.

Įdomu tai, kad dezinformacijos platintojai dažnai mėgdžioja tikrų žiniasklaidos priemonių dizainą – panašus logotipas, panašus domeno vardas su viena raide skirtingas. Verta įprasti tikrinti adresą naršyklės juostoje, o ne pasitikėti vien nuoroda, kurią kažkas atsiuntė.

Emocijos – geriausias dezinformacijos draugas

Jeigu perskaičius antraštę jaučiate stiprų pyktį, baimę ar pasipiktinimą – sustokite. Būtent tokia reakcija ir yra siekiama. Antraštės tipo „ŠOKAS: Klaipėdos uoste vėl nutylima tiesa apie…“ dažniausiai kuriamos taip, kad paskatintų dalintis nesigilinant. Tikra žurnalistika, žinoma, taip pat gali rašyti apie skaudžius dalykus, tačiau ji stengiasi pateikti faktus, o ne vien emocinį krūvį.

Naudinga sau užduoti klausimą: ar ši naujiena skatina mane suprasti situaciją, ar tiesiog supykti ir kuo greičiau persiųsti tolyn? Jei atsakymas antras, verta sulėtinti tempą.

Datos, vietos, faktai – detalės, kurios išduoda

Dažnas dezinformacijos požymis – neaiškios ar apskritai neminimos datos, vietovės pavadinimai be konkretumo, „šaltiniai iš aplinkos“ be jokios konkretesnės nuorodos. Jei straipsnis teigia, kad „vakar Klaipėdoje įvyko incidentas“, bet nenurodo, kur tiksliai, kada ir kas tai patvirtino – tai jau kelia klausimų. Tikri įvykiai paprastai turi patikrinamą pėdsaką: policijos pranešimą, savivaldybės komentarą, liudininkų pavardes ar bent jau nuorodą į pirminį šaltinį.

Verta pasitikrinti ir vaizdo medžiagą. Neretai senos nuotraukos ar vaizdo įrašai iš visai kitos šalies pateikiami kaip „ką tik nufilmuota Klaipėdoje“. Paprasta atvaizdo paieška internete (užtenka nusikopijuoti nuotrauką į atitinkamą paieškos įrankį) dažnai per kelias sekundes atskleidžia, kad vaizdas seniai keliauja internetu skirtingais pavadinimais.

Kai naujiena atrodo per gerai arba per blogai, kad būtų tiesa

Tiek pernelyg pozityvios, tiek pernelyg katastrofiškos naujienos verta vertinti atsargiai. Jeigu skaitote, kad „Klaipėdoje netrukus visiems gyventojams bus dalinami nemokami automobiliai“ arba priešingai – kad „miestas visiškai žlugs per mėnesį dėl vieno sprendimo“ – tikėtina, kad tikrovė yra kur kas nuobodesnė ir sudėtingesnė. Realus gyvenimas retai būna toks kraštutinis.

Taip pat naudinga patikrinti, ar tą pačią naujieną skelbia ir kiti, nepriklausomi šaltiniai. Jeigu apie svarbų įvykį rašo tik vienas anonimiškas kanalas, o didieji regioniniai ar nacionaliniai portalai apie tai visiškai neužsimena, tai stipriai kelia abejonių dėl informacijos patikimumo.

Vietos konteksto svarba

Klaipėdiečiams yra ir papildomas privalumas – vietos žinios. Jeigu straipsnis rašo apie gatvę ar rajoną, kurio geografija akivaizdžiai supainiota, arba mini instituciją, kuri realiai taip nevadinama, tai jau signalas, kad autorius nėra iš vietos arba tiesiog nesigilino į detales. Vietinis žinojimas – puikus filtras, kurio neturi žmonės iš kitų miestų ar šalių, kuriantys dezinformaciją masiniu būdu.

Uosto žibintas tamsoje – kaip likti orientuotam informacijos jūroje

Galų gale, atskirti tikrą naujieną nuo dezinformacijos nėra vienkartinis testas, o labiau įprotis, kurį reikia lavinti taip pat, kaip mokomasi atpažinti audros debesis prieš išplaukiant į jūrą. Reikia kelių minučių, nedidelio smalsumo ir noro patikrinti, o ne vien tikėti pirmu įspūdžiu. Šaltinio patikimumas, emocijų kiekis antraštėje, konkrečios detalės ir vietos konteksto pažinimas – tai tie patys žibintai, padedantys nepasiklysti tarp tikrų ir sukurtų istorijų.

Klaipėda, kaip uostamiestis, visada mokėjo skaityti ženklus – vandens, vėjo, dangaus. Šiandien prie tų ženklų prisideda ir informacijos srautas, kurį taip pat verta mokėti perskaityti prieš patikint ar dalinantis toliau. Kuo daugiau žmonių tai darys sąmoningai, tuo sunkiau bus dezinformacijai rasti dirvą augti būtent čia, prie jūros.